Širdis virpinęs ir nežemišku grožiu pernai pilnas arenas žavėjęs miuziklas „Eglė žalčių karalienė“ skelbia 2018 metų parodymų datas: 20 d. – Kaune „Žalgirio“ arenoje

Mantas Jankavičius, Aistė Smilgevičiūtė, Jeronimas Milius, Neda Malūnavičiūtė, Karina Krysko, Aistė Lasytė, Milda ir Teresė Andrijauskaitės, Povilas Meškėla, Vladas Kovaliovas, Tadas Juodsnukis – fantastiška scenos komanda, talentingai pasakojanti vieną nuostabiausių lietuvių liaudies pasakų.

„Eglė žalčių karalienė“ – sudėtingas ir didelės apimties kūrinys. Lydimas originalios, kartais lengvai it upelis čiurlenančios, kartais įnirtingai tarsi krioklys garmančios Roko Radzevičiaus muzikos ir įtaigių Aistės Smilgevičiūtės tekstų. Reikėjo nemažos drąsos imtis šios, visiems gerai žinomos, legendos muzikinio pastatymo. Režisierei Vestai Grabštaitei jos nepristigo. Drauge su choreografais Gyčiu Ivanausku ir Sakurako į didžiąją sceną perkelta legenda įgavo nepamirštamą scenos pavidalą.

Aistės Smilgevičiūtės kuriama Eglė – trapi ir grakšti, tikrą meilę ir skaudžią išdavystę patyrusi moteris. Ji – tarsi tiltas iš realaus į svajonių pasaulį. Žaltys, įkūnytas Manto Jankavičiaus, mylimas ir mylintis, tačiau blogos nuojautos ir ateities baimės kamuojamas nežemiškojo pasaulio valdovas.

Miuzikle įnirtingai kaunasi dvi stichijos: žemiškoji-realioji ir vandens-pasakų.

Žemę tvirtai įkūnija visa plačioji Eglės giminė. Jų vertybės paprastos ir aiškios: darbštumas, tvirtumas, tiesmukumas. Eglės sesės (Karina Krysko ir Aistė Lasytė) – aštrialiežuvės, į materialinį gerbūvį nespjaunančios kaimo merginos. Eglės broliai (Povilas Meškėla ir Vladas Kovaliovas) – mylintys, tačiau griežti, bekompromisiai ir sapalionių nemėgstantys žemdirbiai. Jiems pasaulis turi aiškias ribas, už kurių tiesiog nieko neturėtų būti. Juos energingai palaiko visi paprasti kaimo žmonės (G.Ivanausko šokio teatro ir ansamblio „Lietuva“ šokėjai).

Žalčio Eglei atvertas vandenų (nerealusis) pasaulis – tikras opozitas kaimo kasdienybei. Žalčio broliai (Jeronimas Milius ir Tadas Juodsnukis) ir visa jų palyda (butoh šokio teatras „Okarukas“) – visomis spalvomis žaižaruojantys, keisčiausiose fantazijose matyti personažai. Lyg ir regėti sapne, lyg – tiesiog išgalvoti. Tarsi iš Venecijos karnavalo atvykusios ir Jūrų laumės (dvynės Teresė ir Milda Andrijauskaitės).

Už šį įspūdį reikėtų padėkoti miuziklo kostiumų kūrėjai Vidai Simanavičiūtei ir karūnų kūrėjui Eividui Mackevičiui, kurių dėka Žalčio palyda ir visas vandenų pasaulis tokie magiški, teatrališki ir žvilgsnį kaustantys.

Vandens pasaulis kupinas staigmenų – atsivėrus žemės vartams žiūrovai išvysta milžinišką kambario dydžio kriauklę, kuri, sunku patikėti, bet yra visiškai mobili ir pajudėjusi priverčia visus aiktelėti. Mobilios gigantiškos scenos konstrukcijos – didelę patirtį turinčio scenografo Marijaus Jacovskio darbas.