Kauno „Žalgirio“ arena nuo šiol trečdalį suvartojamos elektros energijos pasigamins pati – ant pastato stogo sumontuota 500 kW saulės elektrinė gamins energiją arenos poreikiams. Elektrinės įrengimui suteikta paskola iš Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) kapitalo lėšų.

Atsipirks per 2,5 metų

„Žalgirio“ arena – didžiausia arena Baltijos šalyse. Statybos Nemuno saloje prasidėjo 2008 m., o 2011 m. arena atvėrė duris lankytojams. Bendras pastato plotas – 40 tūkst. kv. m. Koncertų metu arena talpina iki 20 tūkst. lankytojų, sporto renginių metu – daugiau nei 15 tūkst. sirgalių. Per metus arenoje vidutiniškai surengiama 110 renginių ir sulaukiama apie 600 tūkst. žiūrovų. Nuo atidarymo „Žalgirio“ arenoje jau apsilankė per 6 mln. žmonių.

Dar 2015 m. arena pirmoji tarp sporto arenų pasaulyje gavo tvariųjų pastatų sertifikatą „BREEAM In Use“. O 2022 m. įsirengė saulės elektrinę, kuri pagamins beveik 475 000 kWh elektros energijos per metus. UAB „Kauno arena“, „Žalgirio“ arenos operatorius, per metus suvartoja apie 1,5 mln. kWh, taigi trečdalį energijos pagamins saulės elektrinė. Projekto vertė yra apie 400 000 Eur, 50 proc. elektrinės kainos finansavo Aplinkos projektų valdymo agentūra.

„Jeigu skaičiuotume, kad elektros energija rinkoje kainuoja apie 0,24 Eur, per metus pagaminamos energijos rinkos vertė yra apie 100 000 Eur. Tokiu būdu elektrinė atsipirks per du metus. Įvedus tam tikras paklaidas – per 2,5 metų, kaip energetiniam projektui tai yra labai geras atsipirkimo laikas. Norma tokiems projektams yra iki 5 metų. Kai elektros energijos kaina tokia aukšta – atsipirkimas gana greitas“, – teigia Vilhelmas Motiejūnas, „Žalgirio“ arenos plėtros projektų vadovas.

Svarbus įvykis Kaunui

Naujoji elektrinė ne tik ekonomiškai naudinga, bet ir prisidės prie gamtos tausojimo, padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 200 tonų CO2 ekvivalento per metus.

„Beveik 0,5 MW elektrinė miesto centre – tai svarbus įvykis ir visam Kaunui, reikšmingas ir socialiniame kontekste“, – sako V. Motiejūnas.

„Per paskutinius kelerius metus Kaune saulės jėgainės įrengtos ant daugiau kaip 70 visuomeninės paskirties pastatų. Šiandien jau 56 miesto švietimo įstaigos naudoja saulės energiją. Jas greitai papildys Vaikų globos namai, Kauno miesto poliklinika ir Greitosios medicinos pagalbos stotis. Ir visa tai tik pradžia – miestas toliau stiprins žaliąjį kursą. Džiugu, kad prie šių objektų prisijungė ir vienas iš Kauno simbolių – „Žalgirio“ arena“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Apie elektrinę reikia galvoti jau pastato projektavimo stadijoje

Įgyvendinant projektą kilo ir iššūkių. Dėl per didelės stogo apkrovos nebuvo galima dėstyti saulės panelių „Žalgirio“ arenos stogo centrinėje dalyje, kad nebūtų viršytos leistinos apkrovos. Būtent centrinėje dalyje yra pagrindinė salė, virš kurios kabinamos įvairios konstrukcijos apšvietimui, garsui, kurios priklausomai nuo renginio papildomai padidina apkrovas. Todėl buvo priimtas sprendimas statyti elektrinę periferinėje stogo dalyje.

„Tiems, kas dar tik projektuoja pastatus patariame vertinant stogo apkrovą apskaičiuoti, kad jis turėtų atlaikyti ne tik koncertams, sportui skirtą įrangą, bet ir saulės elektrinės įrangą. Geriausia tai padaryti jau projektavimo metu. Mūsų ateitis – atsinaujinanti energetika“, – dalijasi patirtimi „Žalgirio“ arenos plėtros projektų vadovas.

VIPA kviečia investuoti į energinį efektyvumą

Rangovui, laimėjusiam Centrinės perkančiosios organizacijos viešąjį konkursą saulės elektrinei įrengti, suteikta 300 000 Eur paskola iš VIPA kapitalo.

„Paskola suteikta rangovui, nes atranką laimėjo nedidelė įmonė, kuriai tokios apimties projektui prireikė papildomo finansavimo. VIPA paskola leido rangovui laiku įvykdyti savo įsipareigojimus, o užsakovui gauti galutinį rezultatą be projekto pratęsimo. Kadangi reikėjo greito sprendimo, projektui buvo nuspręsta teikti paskolą iš VIPA kapitalo“, – teigia Asta Gladkauskienė, VIPA Klientų aptarnavimo departamento vadovė.

Kylant energijos išteklių kainoms bei reikšmingai išaugus rizikoms dėl stabilaus jų tiekimo, vis daugiau įmonių peržiūri savo energijos vartojimo įpročius ir ieško naudingesnių alternatyvų. Ypač daug energijos suvartojančioms bendrovėms vienu iš sprendimų tampa ir energinio efektyvumo didinimas. Tam gali padėti tikslinis finansavimas, kurį teikia VIPA kartu su Europos energijos efektyvumo fondu sukurta platforma TIPS („Tvariųjų išteklių plėtros skatinimas“).

TIPS platformos finansavimas teikiamas viešojo ir privataus sektoriaus įmonėms, ketinančioms įgyvendinti projektus energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančios energijos srityse. Tai gali būti tiek technologinių procesų bei įrenginių atnaujinimas siekiant energijos taupymo, tiek investicijos į pastatų modernizavimą, apšvietimo atnaujinimą, pažangias šildymo, kaitinimo, vėsinimo, vėdinimo sistemas, saulės elektrines, saulės parkus ir kt. Gali būti finansuojama iki 80 proc. projekto investicijų vertės, paskolos teikiamos iki 10 metų laikotarpiui.

TIPS platforma gali pasiūlyti finansavimą projektams, kurie dėl didesnės rizikos ar nepriimtinų finansavimo sąlygų bankiniame sektoriuje finansavimo, tikėtina, negautų.