„Žalgirio“ arena – didžiausia daugiafunkcinė arena Baltijos šalyse, kuri yra žinoma ne tik dėl nuolat vykstančių krepšinio rungtynių, muzikinių pasirodymų ar kitų renginių, bet ir dėl inovatyvių energijos taupymo būdų. Arenoje įdiegta išmani energijos valdymo sistema per metus išlaidas elektros energijai sumažino 25 tūkst. eurų, o iki 2022 m. tikimasi sutaupyti dar 8 proc. Arenos inžinieriai kuria algoritmus, kurie valdytų šią sistemą be žmogaus įsikišimo ir padėtų dar tvariau naudoti energijos išteklius.

Prieš aštuonerius metus atidaryta „Žalgirio“ arena joje besilankančiam ir krepšinio rungtynes ar koncertą stebinčiam žmogui neatrodys pasikeitusi, tačiau viduje per šiuos metus įvyko daug svarbių pokyčių. Jų bendras tikslas – taupyti ir tvariai naudoti energijos išteklius. Suformuoti energijos taupymo strategiją ir priimti inovatyvius sprendimus padėjo energijos vartojimo auditai, leidę identifikuoti perteklines energetines sąnaudas, taip pat natūralus arenos inžinierių inovacijų siekis ir poreikis mažinti veiklos sąnaudas.

„Atlikome tris auditus: vieną savo jėgomis ir kitus du su kitų organizacijų pagalba. Auditai padiktavo mūsų energijos taupymo strategiją, parodė, kur energiją galėtume vartoti efektyviau. Pavyzdžiui, atlikę termovizinį tyrimą, nustatėme, kad pietinė siena įrengta netinkamai – itin maža jos šiluminė varža, dėl to patiriame didelius šilumos nuostolius. Mes sumontavome papildomą termoizoliaciją, aptinkavome sieną iš vidaus ir situacija labai pagerėjo“, – pasakoja Vilhelmas Motiejūnas, „Žalgirio“ arenos techninio aptarnavimo vadovas.

Per metus sutaupyti 25 tūkstančiai eurų – tik pradžia

Taupyti energetinius resursus, stebėti ir analizuoti energijos suvartojimo duomenis padeda arenoje įdiegta energijos valdymo sistema (EVS). Ją sudaro 228 išmanūs energijos apskaitos ir matavimo prietaisai. Jie fiksuoja elektros energijos, šiluminės energijos, lauko ir vidaus temperatūros, drėgmės, vėjo stiprumo rodmenis, perduoda šią informaciją iš įvairių arenos vietų ir analizuoja.

„Arenoje nuolat atliekamas momentinis nuskaitymas, duomenų kaupimas ir analizė. Energijos valdymo sistemos rezultatai akivaizdūs: metinės elektros energijos sąnaudos sumažėjo 15 proc. Jeigu vertinsime pinigais, – kasmet sutaupome po 25 tūkst. Eur“, – skaičiuoja V. Motiejūnas.

Pastato dydis ir kompleksiškumas padiktavo ir daugiau energijos taupymo sprendimų. Nustatyta, kad neefektyvu šildyti, vėdinti ir kondicionuoti visas patalpas centralizuotai – poreikiai skirtingose arenos vietose dažnai skiriasi. Todėl buvo įrengtos vietinės šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos (inverteriniai šilumos siurbliai), o kai arenoje nėra renginių, veikia tik lokalinės sistemos.

„Nepertraukiamo elektros energijos tiekimo (UPS) atskiro vėsinimo įrenginys leido sumažinti vėsinimo sąnaudas 8 procentais. Vietines šilumos, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas įrengėme „Žalgirio“ biuro patalpose bei restorane „Sala“. Šiais finansiniais metais tokia sistema bus įrengta ir treniruočių salėje“, – inovatyvius sprendimus pristato „Žalgirio“ arenos techninio aptarnavimo vadovas.

Inovacijų nešėjai – arenos inžinieriai

Visas inovacijas pasiūlė ir įgyvendino arenoje dirbantys inžinieriai. Viena paskutinių – hidroakumuliacinė talpa vėsinimo sistemoje. Atskirose arenos vietose nebenaudojami visai arenai skirti galingi agregatai. Visi jie yra sujungti į hidroakumuliacinę talpą, kuri veikia žiediniu būdu ir dirba rotacijos principu. Tokiu būdu energijos naudojama tik tiek, kiek jos reikia. V. Motiejūnas pabrėžia, kad priimti sprendimai padėjo sumažinti vienu metu dirbančių šalčio mašinų skaičių, o šaldymo sąnaudos sumažėjo net 18 proc.

Pokyčiai įgyvendinami ir arenos apšvietimo sistemoje. Nuspręsta pakeisti liuminiscencinius šviestuvus į LED tipo šviestuvus. Liuminescencinių šviestuvų galia siekia 31 kW, o naujai sumontuotų LED tipo – 13 kW. „Darbai „Žalgirio“ arenoje jau vykdomi. Planuojame, kad iš viso bus pakeista 460 šviestuvų, o per metus sutaupysime 82 tūkst. kWh elektros, tai yra apie 10 tūkst. eurų“, – vykdomais darbais džiaugiasi arenos techninio aptarnavimo vadovas.

Dideli planai skatina judėti pirmyn

Visos įdiegtos energiją taupančios inovacijos – tik pradžia. „Žalgirio“ arenoje svarstoma įrengti ir geoterminį šildymą. Tam jau yra atlikti ir pirmieji bandymai. Taip pat laukiamas atsakymas iš Aplinkos projektų valdymo agentūros dėl saulės elektrinės įrengimo ant „Žalgirio“ arenos stogo. Planuojama, kad šis energijos šaltinis pagamintų beveik trečdalį energijos ir atsipirktų per ketverius metus.

Arenos techninio aptarnavimo vadovas taip pat pasakoja apie planus patobulinti energijos valdymo sistemą. Norima, kad ateityje energijos valdymo sistema veiktų be inžinierių įsikišimo, ji būtų valdoma daiktų interneto (IoT) pagrindu veikiančių algoritmų. Siekdami ambicingų tikslų, arenos inžinieriai nuolat dirba ir bendradarbiauja su mokslo įstaigomis.

„Arenoje nėra stabilios situacijos. Tai rungtynės, tai renginiai, būna kartais ir nieko nevyksta. Nuo viso to priklauso ir energijos taupymo procesai. Keli „Žalgirio“ arenos inžinieriai studijuoja KTU visuomeninės paskirties pastatų inžinerines sistemas ir gilinasi kaip tą tikslą geriausiai pasieksime. Tikimės iki 2022 metų parengti šiuos algoritmus ir energetines sąnaudas sumažinti dar 8 proc.“, – ateities planais pasidalino V. Motiejūnas.

Pasak jo, diegti energiją tausojančius sprendimus verslą turėtų paskatinti dvi priežastys: ekonominiai interesai sumažinti išlaidas energijai ir socialinis interesas mažinti ŠESD išmetimą bei prisidėti prie aplinkos tausojimo. Šių paskatų vedimi pirmyn, „Žalgirio“ arenos inžinieriai tęsia dar daugiau energijos sutaupyti leisiančių sprendimų paieškas.