Eurolygos oficiali svetainė įvertino Kauno „Žalgirio“ komandos ir „Žalgirio“ arenos bendrą darbą ir išsamiame interviu pakalbino abiejų įmonių direktorių Paulių Motiejūną. Jis visiems Eurolygos gerbėjams papasakojo apie tai, kokius privalumus suteikia galimybė klubui valdyti areną. Lietuvos čempionų vadovas atskleidė, kad planuojama „Žalgirio“ arenoje surengti Eurolygos finalinio ketverto varžybas, tačiau tam, kad svajonė būtų įgyvendinta, reikės valdžios institucijų pagalbos. – Ar labai neįprasta profesionaliems sporto klubams valdyti savo areną? Kaip į šią situaciją įsivėlė „Žalgiris“? – Tai yra labai neįprasta. Daugelis Europos arenų klubams nepriklauso. Žinome, kad Rygos areną prižiūri „Dinamo“ ledo ritulio komandai artimi žmonės, tačiau mums neteko girdėti apie kitą komandą Eurolygoje arba Europos taurėje, kuri valdytų areną, kurioje žaidžia. Kaip „Žalgiris“ atsidūrė tokioje situacijoje? Prieš iškylant šiai arenai „Žalgiris“ žaidė 5 tūkstančius žiūrovų talpinančioje salėje, kuri buvo pastatyta 1939 metų Europos krepšinio čempionatui. Buvo akivaizdu, kad „Žalgiris“, kuris yra nuolatinis Eurolygos dalyvis, turėjo rungtyniauti kur kas didesnėje arenoje. Eurolyga taip pat pareikalavo visų turnyro komandų žaisti arenose, talpinančiose ne mažiau 10 tūkstančių žiūrovų. Mes į tai žiūrėjome labai rimtai, o prie sprendimo statyti areną labai prisidėjo faktas, kad Lietuva gavo teisę rengti 2011 metų Europos čempionatą. Taigi, kai Kauno miesto savivaldybė pagaliau priėmė arenos statybos Nemuno saloje planus, „Žalgiris“ nusprendė tapti arenos valdytoju. Klubas laimėjo konkursą valdyti areną 25 metus su galimybe šį laikotarpį dar pratęsti. Mes džiaugiamės, kad tai buvo abipusis supratimas, jog arena buvo pastatyta „Žalgirio“ komandai, dėl to klubas turi ją ir valdyti. – Kokią įtaką arenos pajamos daro klubo biudžetui? – Žinoma, tik teigiamą. Klubo biudžetą papildo dalis pajamų iš parduotų bilietų, kurios papildo krepšinio komandos biudžetą kiekvienais metais. Tai padeda stabilizuoti komandos biudžetą. Artimiausiu metu norime skirti daugiau dėmesio kitoms sporto šakoms, kad ateityje galėtume turėti „Žalgirio“ komandą ir kitoje sporto šakoje. – Kaip pavyksta suderinti klubo ir arenos valdymo darbą? – Kai arena buvo pastatyta, ji turėjo skirtingą valdybą nuo „Žalgirio“ klubo. Tačiau maždaug prieš metus mes apjungėme abi valdybas į vieną didelį biurą, kurį sudaro skirtingi departamentai, kaip marketingo, komunikacijų ir bilietų pardavimo. „Žalgirio“ arena ir „Žalgirio“ klubas tapo vienu kūnu. Net ir techninis departamentas, kuris, jums tikriausiai atrodo, turėtų galvoti tik apie arenos priežiūrą, šiuo metu sėkmingai diegia naujus aikštelės apšvietimo sprendimus, kuriuos rekomendavo Eurolyga. Dabar darbas vyksta kur kas sklandžiau, nes visi turi bendrą tikslą – stengtis dėl „Žalgirio“ komandos. – Kokius privalumus klubui suteikia tai, kad jūs valdote areną? – Pirmiausia, mes turime daug daugiau lėšų krepšinio klubui. Arenos ir treniruočių salės nuomos kainos būtų daug didesnės. Šiuo atveju, mes ne tik sutaupome pinigų, bet ir gauname tam tikrą procentą nuo kitų renginių, vykstančių arenoje. Tai padeda surasti ir naujus rėmėjus. Mes galime jiems pasiūlyti reklamą ne tik krepšinio rungtynių metu, bet ir kitų renginių. Tai, kas Lietuvoje yra susiję su krepšiniu, sulaukia labai daug dėmesio. – O kokią naudą jaučia „Žalgirio“ sirgaliai? – Galime būti daug lankstesnį bilietų kainų atžvilgiu. Vasarą „Žalgiris“ įdiegė naują bilietų politiką, kurios kainas kontroliuoja klubas. Tai suteikia galimybes mūsų sirgaliams pasiūlyti geriausią produktą. Suteikiame ir papildomas pramogas. Pavyzdžiui, abonementų savininkai kiekvieną savaitę gali laimėti bilietus į koncertus ar kitus renginius. Po rungtynių autobusas laukia sirgalių ir gali juos nuvežti į bet kurią Kauno vietą. „Žalgirio“ arena – dalis Kauno istorijos. Kaunas yra Lietuvos krepšinio sostinė ir nauja arena buvo labai reikalingi. Dabar „Žalgiris“ ir „Žalgirio arena“ yra dviguba jėga. Tarsi Kauno vizitinė kortelė. Miestiečiai labai tuo didžiuojasi. – Kaip turimas arenos valdymas padeda mažoje rinkoje esančiam klubui varžytis su Eurolygos didžiausiais klubais? – Mes sukuriame nuostabias sąlygas žaidėjams. Viskas arena sukurta pagal NBA standartus. Mes turbūt turime didžiausią rūbinę Europoje, kurioje yra ir treniruoklių salė. Arenoje yra medicinai skirtos zonos, ledo vonios, sauna ir džakuzi. Vos 5 sekundės ėjimo ir žaidėjai atsiduria treniruočių salėje, kurią naudojasi tik „Žalgiris“. Į rūbinę ir treniruočių salę žaidėjai gali patekti bet kada ir ja naudotis kiek tik pageidauja. Tokios sąlygos padeda žaidėjus geriau paruošti rungtynėms. Taip pat mes sutaupome pinigų sezono pasirengimo cikle, kadangi viską turime arenoje. Jeigu mes kažkur išvykstame, tai tik dėl to, kad norime pakeisti aplinką, o ne todėl, jog kažko mums trūksta „Žalgirio“ arenoje. „Žalgiris“ nėra turtingiausias Europos klubas, bet turi bene geriausias sąlygas, nuostabų sirgalių palaikymą ir patogų gyvenimą gražiame Kauno mieste. Mes tai galime pasiūlyti visiems legionieriams. – Kokie ateities planai? – Vienas iš pagrindinių kriterijų, leidžiančių dalyvauti Eurolygoje, yra arenos talpa ir rungtynių lankomumas. Turime vieną moderniausių arenų Europoje, todėl dabar koncentruojamės į susitikimų lankomumą. Kalbant apie organizaciją, mūsų planuose yra Eurolygos finalinio ketverto rengimas. Žinoma, kad tik pats klubas ir arena negali to padaryti. Jeigu mumspadės miesto valdžia ir Lietuvos valdžia, mes tai įgyvendinsime. Mes tikime, kad Lietuvos Sporto departamentas, Kauno miestas ir šalies valdžia padės padovanoti šią krepšinio šventę mūsų šalies sirgaliams.