Prie „Žalgirio“ arenos vakar atsirado naujas akcentas – atidengta rėmėjų garbės lenta, kurioje iškalti aukojusiųjų pinigus rūmams statyti vardai.

Simbolinis akcentas

„Žalgirio“ arena oficialiai duris atvėrė 2011 m. vasarą, tačiau per šiuos metus buvo gražinama jos aplinka, gerinama infrastruktūra.

„Ši rėmėjų garbės lenta lyg simbolis, kad arenos statybos baigtos“, – šventinėje ceremonijoje pareiškė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Miesto vadovas prisiminė, kad 2007–2008 m. daugelis netikėjo, jog arena iš viso bus pastatyta, nes nebuvo lėšų, netilo ginčai dėl vietos pasirinkimo, kur turėtų stovėti arena.

„Šiandien ši arena stebina ne tik lietuvius, bet ir visus, kurie čia atvyksta“, – pastebėjo A.Kupčinskas.

Meras dėkojo kiekvienam, kuris aukojo bent litą, kad ši arena iškiltų Nemuno saloje.

„Lėšos, nors ir kuklios, tačiau kiekvienas gyventojo paaukotas litas buvo skirtas arenai statyti, infrastruktūrai gerinti“, – sakė miesto vadovas.

Arenos statyba ir aplink esanti infrastruktūra kainavo 243 mln. litų.

Miestiečių iniciatyva

Idėją įkurti arenos paramos fondą padiktavo gyventojai, kurie aktyviai siūlėsi prisidėti prie sporto rūmų statybos.

Taip 2008 m. buvo įkurtas „Žalgirio“ arenos paramos fondas.

„Mes įsiklausėme į kauniečių norus, todėl šiandien “Žalgirio„ arena naujas Kauno simbolis“, – teigė fondo darbo grupės vadovė Gintarė Skaistė.

Kad Nemuno saloje iškilę rūmai pakeitė miesto veidą, pritarė ir „Žalgirio“ arenos direktorės pavaduotoja Giedrė Mikaitienė.

„Tai ne tik „Žalgirios“ komandos namų arena, kuri buvo gausiaisiais lankomiausia per Eurolygos varžybas. Bet tai – svečių lankymo ir kultūros centras“, – akcentavo G. Mikaitienė.

Iškalti 46 vardai

Paramos fondas veikė trejus metus, per kuriuos buvo suaukota daugiau nei 100 tūkst. litų.

Fondui aukojo ne tik pavieniai asmenys, šeimos, bet ir įvairios įmonės bei organizacijos. Per fondo veiklos metus Kaune statomą areną parėmė 83 skirtingi fiziniai ir juridiniai asmenys, dar daugiau kauniečių aukojo skambindami specialiais telefono numeriais.

Rėmėjų garbės lentoje atsidūrė ne visų aukojusiųjų vardai, tiktai tų, kurie skyrė ne mažiau kaip 1 tūkst. litų. Savo vardus lentoje gali rasti 37 žmonės ir 9 įmonės – iš viso 46 vardai.

Kai kurie žmonės aukodami pinigus pageidavo, kad vietoj jų vardo būtų įrašytas jų vaiko ar anūko vardas.

Kauno meras priėmė tokį patį sprendimą – rėmėjų garbės lentoje įrašytas jo sūnaus Jokūbo Kupčinsko vardas. „Kai uždirbs savo pirmąjį tūkstantį litų, galės man grąžinti“, – juokavo meras.

„Lentoje specialiai liko laisvos vietos ir kitiems svarbiems įrašams, kurie ateities kartoms įprasmins arenos istoriją“, – užsiminė Kauno meras.

Vilija Žukaitytė, Kauno diena
Andriaus Aleksandravičiaus foto albumas