Ūkio banko krizė tapo išbandymu daugeliui – ne tik šio banko darbuotojams, Lietuvos banko vadovybei, žiniasklaidai, verslui – visuomenei. Tai lyg egzistencialistų propaguojama „ribinė situacija“, kai paaiškėja kas yra kas.

Kai kurios žiniasklaidos priemonės šioje situacijoje tarsi įgavo naują kvėpavimą – keršija visiems iš eilės – Lietuvos banko vadovams už „Snorą“, kritikuodami banko vadovą, siekia įgnybti jiems neįtinkančią Prezidentę. Pasitelkę įvairius į tą pačią dūdą pučiančius ekonomistus, verslininkus, sporto specialistus, organizuoja koncentruotą puolimą

Šią savaitę ypač aktyviai į Ūkio banko skandalą suinteresuotos pusės bandė įpainioti į vieną didžiausių Kauno ir visos Lietuvos traukos objektų – Nemuno saloje iškilusią „Žalgirio“ areną.

Nors dar ketvirtadienį Kauno meras vienai naujienų agentūrai aiškiai pasakė esantis ramus dėl „Žalgirio“ arenos ateities ir patenkintas ją valdančios bendrovės „Kauno arena“ darbu, vakar kai kurios žiniasklaidos priemonės paskelbė „sensacingą“ žinią – „Žalgirio“ areną valdanti bendrovė esą slapta nuo savivaldybės padidino įstatinį kapitalą iki 1,3 mln. litų. Sąmokslo teorijų kūrėjai net įžvelgė verslininko Vladimiro Romanovo pinkles ir net ėmė skelbti apie susirūpinusį Kauno merą Andrių Kupčinską, kuris „pradeda rimtą tyrimą“. Realybė pasirodė visai kita. Kauno mero rytas vakar buvo visiškai ramus.

„Koncesijos sutartį vykdančios bendrovės įstatinio kapitalo didinimas savivaldybės interesams neturi jokios įtakos. Tai vidinis bendrovės “Kauno arena„ reikalas. Jie turi teisę didinti savo įstatinį kapitalą, kad ir iki 10 mln. litų. Nežadame nei pradėti tyrimo, nei kažką aiškinti, kodėl tai buvo padaryta. Esame sudarę koncesijos sutartį ir mums svarbiausia, kad vykdomi visi įsipareigojimai, renginiai vyksta. Dėl “Žalgirio„ arenos ateities esame visiškai ramūs“, – vakar sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Koncesininkui vykdant sutartį, mero teigimu, priežasčių nutraukti sutartį nėra pagrindo. Be to, koncesininkas paskolą „Žalgirio“ arenai įrengti ėmė ne Ūkio banke.

Tiesa akivaizdi – abu koncesijos partneriai – Kauno arena ir miesto savivaldybė – sąžiningai vykdo koncesijos sutartį. Ar verta priminti, kad prašalaičiams tiesiog nepadoru kištis į dviejų partnerių verslo reikalus.

Kai kurių suinteresuotų verslo ir politikos grupuočių šokis aplink „Žalgirio“ areną prasidėjo vos tik pradėjus šį projektą, dar neįkasus simbolinės kapsulės. Tuomet Kauno meras A.Kupčinskas atsilaikė prieš įvairių emisarų spaudimą.

Dabar susidaro įspūdis, kad, pasinaudodamos Ūkio banko situacija, jos ėmė siekti revanšo. Emisarai jau laksto ir skleidžia gandus apie esą sutrikusią arenos veiklą. Nevengia jiems naudinga linkme interpretuoti net aukščiausių šalies pareigūnų, tarp jų ir Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, žodžių.

Pasitelkiama ir žodžių ekvilibristika. Nors komentatoriams puikiai žinoma, kad uždarytame Ūkio banke liko ne Kauno arena, bet „Žalgirio“ stadionas, viską bandoma apversti aukštyn kojom, pasinaudojus raktiniu žodžiu „Žalgiris“.

„Labai gaila, kad viešojoje erdvėje buvo sutapatinti du skirtingi objektai – „Žalgirio“ arena Kaune ir „Žalgirio“ stadionas Vilniuje („Žalgirio sporto arena“). Todėl mums dabar tenka aiškintis, kad mes esame Kauno arena, o ne Vilniaus „Žalgirio“ stadionas. Mums niekas negresia, mes dirbame savo darbą. Visi numatyti renginiai „Žalgirio“ arenoje Kaune vyksta ir vyks. Tenka tik apgailestauti, kad kažkas galbūt tendencingai sumaišė dviejų skirtingų įmonių pavadinimus“, – sakė „Kauno arenos“ direktorė Angelė Dementavičiūtė.

DMN informacija