Daug kontroversiškų nuomonių sukėlęs amerikiečių dainininkas Marilyn Mansonas sekmadienio naktį lėktuvu atskrido į Vilnių. Išskirtinį interviu DELFI davęs ekscentriškasis rokeris atvirai pasakojo savo požiūrį į dvasininkų norą uždrausti jo pasirodymus, Lietuvos striptizo šokėjas, tapybą ir netgi santuoką bažnyčioje.

– Pirmiausia norėčiau paklausti, kaip į jus kreiptis – Marilyn Manson ar tikruoju Brian Warner?
– Galite mane vadinti lordu, gelbėtoju, valdovu. Arba tiesiog Mansonu. Tai priklauso nuo to, ar su tuo žmogumi esu permiegojęs. (Juokiasi.)
– Pastarąjį kartą Lietuvoje lankėtės prieš 9 metus. Po koncerto šėlote Vilniaus striptizo klubuose…
– Tiesa. Pamenu, kaip tąkart nuogas vyras padėjo penį man ant peties. (Juokiasi.)
– Jūs juokaujate ar kalbate rimtai?
– Ten buvo šokančių tiek nuogų moterų, tiek vyrų. Ten buvo daug puikių žmonių. Tačiau man vis dėlto labiausiai įsiminė jūsų gražios moterys.
– Galbūt mūsų naktinių klubų šokėjoms ir šįkart ruoštis neeilinio svečio sutiktuvėms?
– Taip, po koncerto norėčiau aplankyti jūsų nuostabias merginas.
– Vilniuje viešėsite gana ilgai. Koncertas – tik antradienį. Turėsite marias laiko. Turite planų, ką ketinate nuveikti?
– Norėčiau aplankyti jūsų miestą, nes praėjusį kartą neturėjau pakankamai laiko jo apžiūrėti. O kur man pasiūlytumėte nueiti?
– Tai priklauso nuo to, ką norėtumėte pamatyti: mūsų pilį, senamiestį ar klubus ir barus.
– Viską, ką jūs paminėjote. Man labai malonu keliauti po užsienio šalis, pažinti jų papročius, kultūrą. Šįkart pamėginsiu pažinti Lietuvą kiek tik įmanoma iš arčiau.
– Mano lorde, jums turbūt teko girdėti, kad Egzorcistų asociacija apkaltino jus esant velnio bažnyčios vaiku ir bandė uždrausti jūsų koncertą Lietuvoje. Kaip į tai reaguojate?
– Pirmiausia aš nežinojau, kad tokios organizacijos apskritai yra. Tačiau aš tikrai nepriklausau velnio namams. Vaikystėje lankiau krikščionišką mokyklą, todėl Bibliją išmanau geriau, nei dauguma krikščionių kunigų… Biblijos esmė yra kūryba. Bent jau aš taip manau. Didysis kūrėjas sukūrė pasaulį, tik pridrėbė į jį ir daug mėšlo. Bet man visai nesvarbu, ką kunigai man nori padaryti. Aš esu menininkas ir kuriu neprašydamas kitų palaiminimo. Manau, kad visos meno formos turėtų pateikti klausimus be atsakymų. Rezultatas žmones turi džiuginti, liūdinti, seksualiai jaudinti, atstumti. Kai ką skatina priešintis mano pasirodymams.
Egzorcistai sako, kad esu blogas vaikinas, bet tai nereiškia, kad mano poelgiai pakeis pasaulio mąstymą. Aš galbūt sukeliu chaosą, bet tai nereiškia, kad galiu pakeisti požiūrį į katalikybę. Jei taip būtų įmanoma, toks žmogus būtų herojus. O aš esu tiesiog žmogus, kuris laužo taisykles. Negalėčiau gyventi būdamas kitokiu žmogumi, nei esu. Norėjau taip gyventi visą laiką ir sakyti tai, ką noriu. Mano koncertus norėjo uždrausti ne vienoje šalyje. Panašių situacijų pasitaiko ir kitose valstybėse. Tačiau dėl moterų, ypač tokių gražių kaip Lietuvoje, kunigai manęs tikrai nesustabdys.
– Per savo pasirodymus neretai spjaudotės, vemiate, šlapinatės, keikiatės, darote kitus šokiruojančius dalykus. Galbūt metams bėgant tapote kiek ramesnis?
– Velniai griebtų – ne. Nuo pat pradžių sakiau, kad būsiu šoko simbolis. Žmonės iš manęs tikisi šokiruojančių dalykų. Ir, tiesą sakant, man tai patinka daryti.
– Šis koncertinis turas „Hey, Cruel World… Tour“ („Ei, žiaurus pasaulio… turas“), kuriuo pristatote savo naujausią albumą „Born Villain“ („Gimęs niekšu“, – angl.), vadinamas vienu kruviniausių jūsų karjeroje. Šį antradienį, birželio 12 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje surengsite vienintelį pasirodymą Lietuvos publikai. Ko jai tikėtis iš jūsų pasirodymo?
– Labai sunku nupasakoti tai, ko pats nematau iš šalies. Matau koncertą tokį, koks jis išlieka mano atmintyje. Mes atliekame daug puikių kūrinių. Mano manymu, pati nuostabiausia dalis yra mano muzikos poveikis – geras arba blogas. Tiesa, dažniausia žmonės mėgaujasi tuo, ką pamato. Beje, merginos turėtų pasirūpinti vienkartinėmis servetėlėmis, nes per koncertus jos paprastai apsiverkia arba sudrėksta. (Juokiasi.)
– Pastaruoju metu domitės tapyba ir kinu (M.Mansonas yra surengęs ne vieną savo piešinių parodą, nusifilmavęs keliuose filmuose, kūręs jiems garso takelius, – aut., past.). Ar taip gali nutikti, kad vieną dieną muziką jūsų gyvenime pakeis šios meno šakos?
– Tapyba iš tiesų pakeitė mano gyvenimą. Kai pirmą kartą paėmiau savo didelį storą teptuką, pasijutau iš tiesų esantis subrendęs vyras… Beje, mano pirmas rimtas darbas buvo nudažyti namo sienas. Tačiau tapyti per koncertinius turus yra labai sudėtinga fiziškai. Negaliu pasiimti savo įrankių, drobės, kurią paprastai pasidedu ant žemės, nes tapau atsiklaupęs. Ir dar tamsoje. Tai man teikia didžiulį malonumą. Tapydamas galiu būti visiškai kitu žmogumi ir tai labai jaudina. Tačiau suprantu ir tai, kad negaliu būti tik vienos srities atstovu, kaip mano didvyris ir įkvėpėjas Salvadoras Dali. Nes tada riboju kitas savo asmenybės puses. Turiu daug fasadų ir man patinka dirbti su įvairių sričių žmonėmis, kuriais nuoširdžiai žaviuosi.
– Norėčiau jūsų paklausti apie kitą jums labai svarbią gyvenimo dalį – moteris. Esate pagarsėjęs kaip užkietėjęs mergišius, kuris netgi nežino, kiek moterų yra turėjęs…
– Aš niekada nesiekiau kiekybės. Man visada rūpėjo kokybė. Galite parašyti straipsnyje, kad visos nuostabios Lietuvos moterys turi galimybę su manimi susitikti. Joms tereikia paprašyti mano komandos narių. Aš labai žaviuosi Davidu Duchovny iš serialo „Kalifornija“, tačiau pats iš tiesų esu labiau romantikas. Moku mylėti. Tiesa, žodis meilė yra labai ribotas. Nes aš myliu gyvenimą, alkoholį, narkotikus. Tačiau kai esu su kuo nors, atiduodu save visą. Esu labai drovus – nuoširdžiai tai sakau. Kai koncertavome Serbijoje, po koncerto į kambarį pasikviečiau dvi merginas. Tačiau po kurio laiko jos pareiškė, kad jaučiasi pavargusios ir nori namo. Aš manau, kad kai jos vieną dieną turės vaikų, šie tikrai nekęs savo motinų už tai, jog jaunystėje jos viešėjo Marilyn Mansono miegamajame, svaiginosi alkoholiu, skanavo vaisius, klausėsi muzikos ir neįpusėjus vakarui pareiškė, kad nori namo. (Juokiasi.)
– Jums sunku užmegzti rimtus, artimus santykius?
– Nėra sunku rasti žmogų, kurį įsimylėtum, galėtum dovanoti jam romantiką. Tačiau sunku rasti tokią asmenybę, kuri suprastų tavo požiūrį į gyvenimą, priimtų tokį, koks esi iš tiesų ir nuoširdžiai rūpintųsi.
– Jei sutiktumėte savo svajonių moterį, kuri norėtų susituokti bažnyčioje. Ką darytumėte?
– Kurią klausimo dalį turite omenyje – santuoką ar bažnyčią? Abi? Kartą buvau vedęs (M.Manson turi omenyje savo buvusią mylimąją, burleskos šokėją Ditą Von Teese, – aut. past.). Žvelgiant iš šių dienų suprantu, kad man ta santuoka buvo labai svarbi. Drauge buvome beveik septynerius metus, tačiau susituokę – vos pusmetį. Po to karto pakeičiau požiūrį į santuoką. Žinoma, tai nereiškia, kad negaliu vesti dar ir dar kartą. Suprantu, kad religija žmones gali suartinti arba atitolinti. Tačiau nemanau, kad mergina, norinti ištekėti bažnyčioje, man tobulai tiktų. Bet kol kas tokios ir nesutikau, kuri norėtų žengti su manimi prie altoriaus.

Edita Maželytė, Delfi.lt