Andriaus Aleksandravičiaus nuotraukų galeriją rasite čia.

Jie sugrįžo. Su dar didesniu trenksmu ir dar daugiau ugnies. Pirmadienio vakarą į Kauno „Žalgirio“ areną įžengė ilgai laukta vokiečių kultinė grupė „Rammstein“.

Metalo grandai savo gerbėjams atvežė naują geriausių dainų albumą „Made in Germany 1995-2011“ ir nepamirštamą šou su naujom dekoracijom, kostiumais ir pribloškiamais pirotechnikos triukais.

Tarp atvykusiųjų pasiklausyti garsiųjų skandalistų buvo matyti politikų, sportininkų, pramogų pasaulio atstovų. Pastebėta net tokių, kuriuos esi pratęs matyti popscenoje, tačiau neįsivaizduoji trypiančių į sunkiojo metalo muzikos taktą.

„Ar „Rammstein“ yra mėgstamiausia jūsų grupė?“, – kiek nustebę paklausėme į koncertą atskubėjusios buvusios „Yvos“ lyderės Natalijos Bunkės.

Natalija tik nusišypsojo ir sumirksėjo ilgomis blakstienomis. „Šios grupės gerbėjas esu aš“, – įsiterpė jos gyvenimo draugas Danielius.

„Taip, tai vyras atsitempė mane į koncertą, žadėjo, kad bus daug ugnies“, – patvirtino į prabangius kailinius įsisupusi N.Bunkė.

Į triukšmingą renginį užsuko ir verslininkai Matijošaičiai. „Man labai patinka, kad per „Rammstein“ pasirodymą galima išgirsti net motociklo gausmą“, – po dvejų metų pertraukos į Lietuvą sugrįžusiems muzikantams simpatijų neslėpė Visvaldas Matijošaitis. Jo sutuoktinė Irena patikino, kad tai yra viena mėgstamiausių jos grupių.

„Turbūt girdėjote, kad muzikantai organizatorių paprašė pusantros tonos dyzelino? Kaip manote, ar arena atlaikys tokį išbandymą?“ – pasiteiravome.

„Ši arena gali atlaikyti viską“, – užtikrintu balsu atsakė V.Matijošaitis.

Buvęs Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis arenos tarpduryje pasirodė su dukra. „Mėgstu pašokti, todėl ir dabar tikiuosi gerai pašėlti“, – prisipažino politikas, atskleidęs, kad jam taip pat patinka „The Beatles“, „Queen“, „Hiperbolė“.

„Turiu beveik visus „Rammstein“ įrašus, iki šiol nepraleidau nei vieno jų pasirodymo Lietuvoje – su šypsena veide kalbėjo iš Vilniaus atvažiavęs Seimo narys Algirdas Sysas. – Šįvakar tikiuosi šventės ausims ir akims“.

Neelinę muzikos šventę griausmingai pradėjo švedų gotikinio metalo grupė „Deathstars“. Jau daugiau nei dešimtmetį gyvuojanti grupė iš Stokholmo nuo pirmųjų akordų prikaustė savo šiurpia išvaizda ir gūdžiomis melodijomis, kurios netrukus įsiūbavo areną ir paruošė dirvą didžiausiam vakaro sprogimui.

Tai, kas arenoje dėjosi vėliau, sunku nusakyti žodžiais. Masinė psichozė – turbūt toks apibūdinimas atrodo arčiausiai tiesos. Klykiant tūkstančiams gerbėjų, „Rammstein“ pasirodė ne iš užkulisių, o vidury minios – virstant dūmams ir blyksint akinamiems ugnies pliūpsniams, muzikantai vienas paskui kitą išniro iš tamsos ir, nešini Lietuvos bei „Rammstein“ vėliavoms, rikiavosi ant tilto, nusileidusio iš palubės, kuris nutiesė kelią į sceną.

Organizatoriai greičiausiai nemelavo, sakydami, kad tai bus geriausias 2012-ųjų metų renginys Lietuvoje. Vargu, ar mūsų šalyje yra buvęs šou, kuris atima žadą nuo pirmos akimirkos ir dvi valandas paverčia sekundėmis. Nuobodžiauti čia tikrai nebuvo kada – nuolat stebino netikėtas šviesų ir ugnies žaismas, besikeičiančios siurrealistinės dekoracijos, vertė krūpčioti sprogimai.

O tai, ką scenoje išdarinėjo grupės lyderis Tillas Lindenmannas, kartais buvo sveiku protu sunkiai suvokiama. Vienąkart, pavirtęs į rūstų kanibalą, jis liepsnosvaidžiu apšaudė klavišininką Christianą Lorenz‘ą, pabandęs jį išvirti didžiuliame, garuojančiame katile, kitąkart, skambant dainai „Engel“ (Angelas), išskleidė bene dvimetrinius metalo sparnus, kurie beregint užsidegė. Po to apžergė patranką ir žiūrovus apšaudė putomis, savo įtūžį išliejo į šipulius ištaškydamas mikrofono stovą, iš kurio pasipylė žiežirbos.

Neapsieita be grupės vizitine kortele tapusio numerio – į blizgantį kombinezoną įsliuogęs klavišininkas įsitaisė pripučiamoje valtyje ir ėmė energingai irtis per iškeltas gerbėjų rankas. Laimė, valtis neapvirto ir muzikantui nereikėjo nerti į banguojančią žiūrovų jūrą.

Šokiruojančių scenų muzikantai anaiptol nesidrovėjo – aidint muzikai, nuo kurios po kūną bėgiojo širpuliukai, pusnuogiai, grandinėmis surakinti vyrukai, genami botagu ginkluoto būgnininko, įropojo į mažesnę sceną arenos vidury, apsuptą daugybės iš proto einančių gerbėjų. Čia Tillas numovė klavišininkui kelnes. Tie, kurie galvojo, kad skandalingu elgesiu pagarsėjęs dainininkas tik švelniai plekštelės jam per nuogą užpakalį, smarkiai apsiriko. Prasisegęs užtrauktuką, grupės lyderis išsitraukė tai, kas iš tolo labai panešėjo į vyrišką pasididžiavimą, ir suvaidino lytinį aktą.

Publikos aistros buvo kurstomos be atokvėpio. Apkvaitęs nuo deginančio ugnies fakelų karščio, kurio bangos plūstelėdavo net iki atokiau esančių žiūrovų, grupės lyderis ant savo galvos vis liejo vandenį, o butelį nesidairydamas sviesdavo gerbėjų pusėn.

„Ačiū", – lietuviškai ištarė Tillas, kai atėjo laikas atsisveikinti ir visi grupės nariai nusilenkė priklaupę ant vieno kelio. Tačiau daugiatūkstantinė minia nenorėjo girdėti atsisveikinimo žodžių – ilgai trypė, švilpė, iš nevilties staugė, kol scenoje vėl pasirodė numylėtieji metalistai.

Dukart iškviesti bisui, „Rammstein" dar kartą supurtė areną savo gaivališka jėga, atlikę garsiausiais hitus – „Amerika", „Du hast", „Ich will". Kartu su jais vokiškus dainų tekstus neužsikirsdami traukė ištikimi gerbėjai – ir paaugliai, ir jau pražilę 60-mečiai, transo būsenoje ritmingai kratydami galvas ir mojuodami rankomis, retsykiais į orą sviesdami savo drabužius.

Tuomet būgnininkas ūžiančiai publikai nusviedė mušamųjų instrumentų lazdeles ir dar kartą nusilenkę grupės nariai vienas po kito pradingo scenos grindyse prasivėrusioje ertmėje.

„Gerai, kad arenos nepadegė", – jau eidamas namo su palengvėjimu atsiduso vienas klausytojas.

„Aš – nirvanoj. Nežinau, kada po tokio energijos užtaiso šiąnakt užmigsiu", – įspūdžiais dalijosi kitas.

Grupė „Rammstein“ susikūrė 1993 metais rytų Vokietijoje. Jos pavadinimas kilęs iš vietovės pavadinimo. 1988 rugpjūčio 28 d. oro uoste, kuris įkurtas Ramšteino miestelyje, vyko parodomieji skrydžiai, kurio metu susidūrė trys Italijos oro pajėgų reaktyviniai lėktuvai. Tuomet žuvo 69 žiūrovai ir keli šimtai buvo sužeisti. Muzikantai tik šiek tiek pakeitė grupės pavadinimą – pridėjo dar vieną raidę M. Pirmoji grupės daina kaip tik ir buvo apie šią tragediją.

Šlovės skonį metalo muzikos dievaičiai pajuto iškart po to, kai 1995 metais buvo išleistas pirmasis albumas „Herzeleid“ (Sielvartas). Netrukus ši grupė jau grūmėsi „Eurochart’uose“ dėl vietos pirmajame dešimtuke su tokiomis grupėmis kaip „Prodigy“, „Radiohead“, „The Rolling Stones“.

Šiuo metu grupė yra išleidusi 8 albumus ir 26 singlus.

Dar keli faktai, kurių galbūt nežinojote apie „Rammstein“:

Grupės vokalistas ir lyderis Tillas Lindenmannas – praeityje profesionalus plaukikas. 1978 metais dalyvavo Europos jaunimo plaukimo čempionate Florencijoje. Vėliau jis buvo įtrauktas į nacionalinę Vokietijos plaukimo rinktinę ir turėjo dalyvauti 1980 metų Maskvos olimpinėse žaidynėse, tačiau jų išvakarėse visam laikui metė plaukimą.

Dirbo staliaus mokiniu, durpių kasėju ir krepšių pynėju.

Dėl to, kad atsisakė atlikti 1,5 metų tarnybą komunistinės Rytų Vokietijos armijoje 1981 metais, vos išvengė kalėjimo.

Kalbama, kad turi keturias dukras su skirtingomis moterimis.

2002 metais Tillas išleido savo poezijos knygą „Peilis”. Joje – 54 eilėraščiai.

Tillas yra profesionalus pirotechnikas.

Dainoje "Wiener Blut“ (Vienos kraujas) skamba tokio paties pavadinimo J.Štrauso operos melodija, nors daina skirta „Austrijos monstro“ Jozefo Fritzlo aukoms atminti.

Kūrinys „Dunojaus vaikai“ – aliuzija į antrą didžiausią gamtos katastrofą po Černobylio sprogimo. 2000 metais Rumunijoje iš gamyklos į vandenį pateko didelis kiekis mirtino cianido. Vėliau jis pasiekė Dunojų ir kitas upes, kur pražudė ištisas ekosistemas.

JAV Masačiusetso valstijoje grupei atliekant kontraversišką dainą „Buck dich“ (Pasilenk), keli iš grupės narių buvo suimti policijos tiesiog koncerto metu. Už homoseksualaus akto imitavimą, du grupės nariai naktį praleido areštinėje ir turėjo susimokėti baudą.

Grupė yra įrašiusi dainų anglų, rusų ir ispanų kalbomis.

Rūta Ambultienė, Mantas Lapinskas, Kauno diena