Vietoj plastikinių širdelių – tikros širdies šiluma, vietoj alkoholiu trenkiančios šventės – tikras vertybes saugančių žmonių sambūris. Tokią alternatyvą Šv.Valentino dienai jau šešerius metus organizuoja Kauno arkivyskupija.

„Šių metų Valentino dienos renginyje svarbiausia bus žinia apie tai, kaip sukurti laimingą šeimą, – kalbėdamas su “Kauno dienos„ žurnalistais atskleidė vienas šventės “Šv.Valentino diena kitaip„ globėjų ir iniciatorių – Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. – Manau, kad šiame renginyje bus naudinga pabūti ne tik tikinčiam jaunimui, bet ir visiems, kurie svajoja sukurti gerą ir laimingą šeimą.“

– Seimas ir visa Lietuva šiuo metu ginčijasi – kas gi yra toji šeima? Iki šiol lyg ir visi žinojome, kas ji yra, tačiau dabar kilę svarstymai parodė, kad šeimos samprata pakito. Ar nebus taip, kad pasirodys pakitusios ir kitos vertybės?

– Turbūt nereikia stebėtis, kad dabartiniame pasaulyje daug kas keičiasi, taip pat ir požiūris į meilę, šeimą. Labiausiai apgailėtina, kad prarandame dvasines vertybes ir jas bandome pakeisti kažkokiais surogatais. Tai tas pats, kaip tikrą gėlę pakeisti plastikine. Visgi džiugina, kad didesnė pusė Lietuvos žmonių pasisako už atsakingai kuriamą šeimą. Tikra šeima yra tik tuomet, kai ji kuriame tarp vyro ir moters, aiškiai įsipareigojant mylėti vienas kitą ir neapleisti iki mirties. Kur nėra šito įsipareigojimo, ten yra tik šeimos imitacija ir nieko daugiau.

– Vis dėlto labai daug Lietuvos vaikų auga be tėčių. Ką pasakytumėte tiems sutuoktiniams, kažkada prižadėjusiems neapleisti vienas kito nei džiaugsme, nei varge, virpančiomis sielomis bažnyčioje per savo vestuves išklausiusiems: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“, bet šiandien gyvenantiems skyrium?

– Labai sunku kalbėti žmonėms, kurie išgyvena vieną iš didžiausių tragedijų, kokią tik gali patirti žmogus – šeimos sudužimą. Tai be galo didelė nelaimė sutuoktiniams, o ypač vaikams. Bažnyčia nenurašo išsiskyrusių žmonių, bet bando jiems padėti. Yra specialios programos krizę išgyvenančioms šeimoms. Daugiausia galima padėti tik tuomet, kai žmonės turi tikėjimą, praktikuoja sakramentus – išpažintį, Komuniją, moka gerai melstis. Be šio dvasinio ryšio su Dievu žmonėms padėti yra labai sunku.

– Ar smurtą šeimoje patirianti moteris, vaikas dvasine prasme yra šeima? Kaip jiems Šv.Valentino dieną nušluostyti ašaras?

– Smurtas šeimoje yra didelė nelaimė. Bažnyčia panašiais atvejais net leidžia palikti smurtautoją ir žmonai su vaikais gyventi atskirai. Tai kraštutinis sprendimas, bet jis ne kartą būna vienintelė išeitis. Geriau gyventi be tėčio, nei gyventi su smurtautoju.

– Skelbiama, kad Šv.Valentino diena – įsimylėjėlių šventė, tačiau ne paslaptis, kad ji modifikavosi į savotišką dionisiško šėlsmo šventę, užmirštant, jog Valentinas – visų pirma šventasis. Koks tai šventasis, kodėl jam priskirta įsimylėjėlių globa?

– Tikslių žinių apie šv.Valentiną neturime. Pasakojama, kad šv.Valentinas buvo vyskupas ir gyveno Romoje III a. Romos imperatorius Klaudijus II, norėdamas suburti kuo didesnę kariuomenę, buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis. Imperatorius mąstė, kad vedęs vyras negalįs būti drąsus karys, nes jis nuolat mąstys apie žmoną ir vaikus. Legenda pasakoja, kad šv.Valentinas rūpinosi įsimylėjėliais, juos slapta sutuokdavo ir dėl to buvo nukirsdintas.

– Kokią žinią perduosite žmonėms, ateisiantiems į Kauno arkivyskupijos organizuojamą renginį „Meilė kuria šeimą“?

– Kauno arkivyskupijos centras kiekvienais metais Šv.Valentino dienos proga Kauno jaunimui organizuoja renginį, kuris būna jaunatviškas, linksmas, bet drauge nestokojantis vertybinio užtaiso. Dėl to šis renginys turi pavadinimą „Šv.Valentino diena kitaip“. Daugeliui jaunų žmonių jau yra pabodę lėkšti renginiai, todėl mielai dalyvauja šiame Valentino dienos renginyje.

——————————————————————————————————————————————–

„Santuoka – pernelyg svarbi žmogaus laimei, kad pasisektų be mūsų pastangų“, – sako vienas šventės vedėjų muzikuojantis VDU Teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.

– Ką patartumėte svajojantiems, galvojantiems apie gražią šeimą, juk kiekviename žmoguje šeimos vertybė – viena svarbiausių?

– Patarčiau iš anksto ruoštis būsimam šeimos gyvenimui, įgyti jam reikalingų įgūdžių. Juk visada pasiekiame didesnius dalykus, pradėję nuo mažų. Jei išmoktume pirmiau, nei prasižiojame kažką pasakyti, suskaičiuoti iki dešimties, jei išmoktume išklausyti kito, atsižvelgti ne vien į savo, bet ir į šalia esančiojo poreikius, ugdytume atjautą, atlaidumą, kategoriškai nesmerktume kitų dėl jų netobulumų, mokytumėmės kitam pakelti nuotaiką – gebėtume žengti į santuoką tartum į naują savo gyvenimo kelionės etapą.

Jei gyvename nekeldami sau jokių reikalavimų, paisydami tik savo interesų, santuoka gali tapti rimtu iššūkiu. Tai tartum įžengti į universitetą, pabaigus tik vaikų darželį. Santuoka – svarbi galimybė kiekvieno iš mūsų žmogiškumui ugdyti. Ji pernelyg svarbi žmogaus laimei, negalime aplaidžiai tikėtis, kad toks brangus dalykas kažkaip savaime pasiseks be mūsų pastangų. O stengtis verta. Tad nepraraskite idealizmo, tačiau būkite ir realistai, pažinkite vyrų ir moterų mąstymo skirtumus, atraskite tas savo charakterio vietas, kurios trukdo bendrauti pagarbiai, šviesiai, be pagiežos, tuomet paprašykite Dievo pagalbos ir pradėkite tobulėjimo programą!

– Aplink mus – daugybė žmonių, kurie, kaip sakoma, nusvilę šeimoje, t. y. išaugę nepilnoje šeimoje, išduoti, išsiskyrę… Kokią viltį suteikti žmogui, kuris, bėgdamas nuo savo esmės, tvirtina, kad šeimos jam nereikia?

– Skaudžiausiai išgyvename netektis pačiuose brangiausiuose gyvenimo dalykuose. Nesukame sau galvos dėl menkų nesusipratimų, tačiau nelieka santaikos šeimoje – plyšta širdis. Kuo vertingesnis dalykas, kurio netenkame, tuo labiau skauda. Manau, vienintelis būdas gydytis žaizdas – pripažinti, jog netekau kažko labai svarbaus, kad labai svarbi gyvenimo dalis nepavyko. Dėl to nesumenkėja santuokos vertė, kaip dėl prastai grojančio orkestro nesumenkėja Wolfgango Amadeus Mozarto kūryba. Tačiau orkestras gali lavintis. Taip pat žmogus gali lavintis meilėje.

Nes visa nedarna santuokoje ir visuomenėje kyla dėl meilės stokos. Netikiu, kad meilė – nepasiekiamas idealas. Kas yra meilė? Gebėjimas būti ne vien dėl savęs, bet ir dėl kito, siekti ne vien savo, bet ir kito laimės. Čia negalime nuleisti rankų. Jei nustojame judėję meilės kryptimi, po truputį ištuštėjame, prarandame gyvenimo skonį, iš gyvenimo lieka tik nuolaužos. Visi patiriame praradimų dėl meilės stokos – tie, kurie išsaugo santuoką, ir tie, kuriems jos išsaugoti nepavyksta. Ir vieniems, ir kitiems šios nesėkmės – proga įvertinti savo klaidas, daryti naujus sprendimus ir judėti pirmyn. Svarbiausia – nepalikti meilės krypties.

– Šeimos kūrimas – tai ir kasdienis darbas, kuris niekada nėra baigtinis. Bet ar tikrai jis toks sunkus, kad nuo jo sutuoktiniai pavargsta, o gal ne ten nukreipia žvilgsnį, akcentuodami materialines vertybes, karjerą, laiko stoką?

– Visi dalykai, kurie teikia didžiausią pasitenkinimą, pradžioje buvo nemalonūs, net skausmingi. Vaikščioti ir bėgioti malonu, tačiau taip neatrodo ropojantiems ir kritinėjantiems kūdikiams. Besimokantiems vairuoti automobilį miesto centre važiavimas kelia siaubą, išliejama nemažai prakaito. Tačiau tai tampa malonu, kai pradedame vairuoti negalvodami apie rankas ir kojas, kai vairavimas tampa įprastas tiek, kad nereikia mūsų pastangų – tiesiog jaučiame automobilio judėjimą, jo galią, grožimės vaizdais, nesunkiai nukeliaujame, kur mums reikia.

Panašiai ir santuokoje – malonumas vairuoti santuokinį automobilį ateina pamažu, įgavus įgūdžių, išmokus tinkamai reaguoti į įvairius signalus, kelio ženklus ir pan. Jei turime tokį požiūrį, net ir santuokos sunkumai gali kelti entuziastingą džiaugsmą. Kritinėdami žinome, kad nubalnoti keliai – laikinas dalykas. Netrukus išmoksime vaikščioti. Tai tartum „santuokos sunkumų“ magija. Sunku – vadinasi, judi pirmyn. Tokius sunkumus verta švęsti. Jie teikia viltį.

– Sutikote su Dalia Michelevičiūte vesti „Žalgirio“ arenoje vyksiantį Šv.Valentino dienai skirtą renginį, pavadintą „Meilė kuria šeimą“, o jūs šeimoje, ar švenčiate šią dieną, ar tai labiau jaunimui skirta šventė?

– Kiekviena šeima paveldi tradicijas iš savo tėvų, taip pat kuria ir savo šeimos tradicijas bei ritualus. Kadangi Valentino dienos mūsų tėčiai ir mamos nešventė, jos neprisiminėme iš vaikystės, pradžioje ši šventė mums atrodė neįprasta, nesava. Vėliau su žmona pagalvojome, jog gražu, kad žmonės gali išreikšti savo simpatijas ir meilę tokiu išskirtiniu būdu, išskirtinę dieną. Tad Šv.Valentino diena mus po truputį prisijaukino. Netapome jos gerbėjais, bet greičiau draugais. Jau kurį laiką kiekvienais metais pasinaudojame šia gražia proga romantiškai pavakarieniauti ir parodyti vienas kitam švelnų dėmesį. Iš tiesų nėra nieko šiame pasaulyje svarbesnio už meilę. Šeima suteikia šansą meilei. Meilė suteikia šansą šeimai. Šv.Valentino diena – puiki proga apie tai pagalvoti ir tai švęsti.

——————————————————————————————————————————————–

„Šįmet esu laiminga, kad galėsiu būti tokiame prasmingame renginyje“, – sako viena iš šventės vedėjų aktorė Dalia Michelevičiūtė. Jos nuomone, prieš kuriant šeimą reikia gerai apmąstyti, kam ryžtamasi.

– Kokia yra jūsų idealios šeimos samprata, ar gali būti ji ideali arba neideali?

– Šeima – tai laukas, kuriame kiekvienas yra pašauktas siekti šventumo, t. y. dorai atlikti kasdienius darbus ir pareigas, tai didžiulė atsakomybė, o kartu ir džiaugsmas būti tikrais Dievo bendradarbiais. Šeimoje siekti šventumo, manau, kartais yra sunkiau, nei pasirinkus pašvęstąjį gyvenimą. Mumyse glūdi idealo siekis, tačiau idealių savybių dažniausiai mes tikimės ir laukiame iš kito, o ne iš savęs. Mano senelių Joanos ir Antano Michelevičių šeima padovanojo Lietuvai 11 vaikų, kiti seneliai Joakimas ir Salomėja Baltrėnai (iš mamytės pusės) – 3 vaikus. Tai šeimos, kurios dorai ir garbingai pragyveno gyvenimą kartu. Ar jos buvo idealios? Tiesiog garbingai kovojo gyvenimo kovą, išgyvenę karus, vaikų mirtis, sovietų vandalizmą, prarastą nuosavybę. Rėmėsi į tikėjimą, viltį ir meilę. Manau, jie dabar yra nekanonizuoti šventieji gerojo Dievo buveinėje ir mus užtaria iš aukštybių.

– Kas maitina šeimos viziją, kokios vertybės tą viziją geba paversti realybe?

– Ištikimybė. Bendra malda šeimoje, mano giliu įsitikinimu, daro stebuklus arba bent jau padeda ištverti, kai mus užgriūva sunkumai. Dažnai užmirštame, kad turime mūsų Tėvą danguje ir Dangiškąją Motiną, kurie mus globoja ir saugo. Negalima niekada, o ypač šeimoje užmiršti šio Dieviško matmens.

– Šeima – tai pirmiausia saugumas, dvasinė užuovėja, kurios trokšti, kad galėtum būti toks, koks esi: be kaukių, silpnas ir pažeidžiamas, t. y. tikras. Ir vis dėlto neretai bijomasi kurti šeimą, sakant, kad įrašas dokumentuose nieko nepakeis, svarbu – dvasinė bendrystė.

– Tai byloja mūsų baimė, kuri tampa mūsų laikų ženklu, baimė bet kokiam įsipareigojimui. Šeimai reikia ruoštis, kad suvoktum, kokiam tikslui esi pašauktas, kam įsipareigoji ir kokią prisiimi atsakomybę. Todėl, manau, labai prasmingi yra sutuoktinių, šeimos kursai. Nelengva šiandien liudyti savo gyvenimu būtent tokias vertybes. Ypač sunkumų akimirkomis.

– Kaip praskaidrinati šeimos kasdienybę, juk sakoma, kad meilę nužudo rutina? Ar švenčiate Šv.Valentino dieną?

– Rutina – tikras išbandymas. Reikia pasitelkti vaizduotę ir tikrai mūsų širdis pakuždės mums, kuo galime pradžiuginti tuos, kuriuos mylime. Jei ne, pasitarkime su draugais arba vienas kito paklauskime. Tą dieną prašau Šv.Valentino užtarimo, iki šių metų šios dienos nešvenčiau. Šįmet esu laiminga, kad galėsiu būti tokiame prasmingame renginyje.

——————————————————————————————————————————————–

Komentaras

kunigas Erastas Murauskas

Kai Dievas kūrė žmogų pagal savo atvaizdą, žinojo, kad šis laisvas ir save suvokiantis kūrinys ypatingu būdu įsijungs į pasaulio kūrimą – kaip šeima. Nes Dievas pats savyje yra šeima – Trejybė. Žmogus visais laikais suvokė, kad gyvenime didžiausia vertybė yra šeima, o gyvenimo prasmė – mylėti ir būti mylimam. Visa, kas gyvenime nepažymėta meile, neišlieka.

Mūsų senoliai žinojo: kad šeima būtų laiminga, namuose turi būti trys daiktai: stalas, lopšys ir kryžius. Palaimintas ir dalijamas maistas prie vieno stalo bylojo apie tarpusavio artumą, pasitikėjimą ir saugumą. Kūdikis įprasmindavo tėvų meilę ir sujungdavo sunkumų ir išbandymų valandomis; vaikų malda visais laikais buvo ir yra tėvų tarpusavio meilės ir sėkmės gyvenime garantas. Kryžius buvo ne interjero aksesuaras, bet atrama, stiprybė ir neretai vienintelė viltis, kuri niekada neapgaudavo.

Mūsų dienų žmogus mėgsta eksperimentuoti su savo gyvenimu vaikydamasis naujovių, madų, protingų teorijų, kurios pridaro žaizdų, o neretai ir sugriauna gyvenimą. Dar antikos laikų epikūrininkai skelbė: „Iš gyvenimo reikia imti visus malonumus, bet tiek ir tuos, kurie nepadarytų didesnių nemalonumų.“ Išmintis – tai, kas patvirtinta gyvenimo patirties, o tai ir gauni iš tėvų, jei jie tos išminties semiasi iš savo Kūrėjo. Dievo troškimas yra vienas – kad būtum laimingas. Meilė šeimoje, kaip rūpestis, atsakomybė ir auka žmogaus gyvenimą įprasmina ir padaro laimingą.

——————————————————————————————————————————————–

Garsių žmonių patirtis ir muzika

Šiemet šeimų šventė „Meilė kuria šeimą“ pakvies kauniečius ir miesto svečius į prestižinę erdvę – „Žalgirio“ areną. Nemokamas renginys vyks vasario 14 d. 19 val.

Savo įžvalgomis apie šeimą, pamatines jos vertybes, meilę, dalysis kunigas Erastas Murauskas iš Šiluvos, patirtimi ir liudijimais – televizijos aktorius ir renginių vedėjas Rimas Šapauskas, krepšininkas Marko Popovičius.

Šventiniame koncerte dalyvaus operos dainininkai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė, Burgundiškasis Kauno choras ir Danguolė Beinarytė, Kauno šokio teatras „Aura“, dainininkas ir kompozitorius Linas Adomaitis, patriotinio roko grupė „Thundertale“. Renginį ves aktorė Dalia Michelevičiūtė ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.

Nemokami kvietimai dalijami Kauno arkivyskupijos jaunimo centre (Vilniaus g. 7) vasario 6-10 d. darbo dienomis nuo 9 iki 19 val. Daugiau informacijos: www.kajc.lt ir tel. 8 687 98 265.

Enrika Striogaitė, Kauno diena