Žinomi Lietuvos aktoriai ir dainininkai – Jokūbas Bareikis, Jurga Šeduikytė, Lina Rastokaitė, Rafailas Karpis, Gabrielius Liaudanskas – Svaras ir kiti, kuriuos organizatoriai atskleis vėliau – kviečia į iškilmingus gražiausių dainų ir istorijų koncertus „Vytauto Kernagio Kodeksas“. Keturiose didžiausiose Lietuvos arenose vyksiančiuose koncertuose klausytojai ne tik prisimins visų mylimus tautos šauklio Maestro kūrinius, bet ir turės galimybę išvysti dar niekur nematytą archyvinę medžiagą iš V. Kernagio gyvenimo ir kūrybos.

Projekto „Vytauto Kernagio Kodeksas“ režisierius Jokūbas Bareikis jau daugiau nei metus sėkmingai keliauja po Lietuvą su V. Kernagio dainų programa soliniuose koncertuose. Šį kartą J. Bareikis bus ne vienas – dalinsis scena su mažiausiai penkiais žinomais šalies atlikėjais ir scenos kolegomis. Pasitelkdamas gyvo garso grupę, styginius, gospel chorą „Vilnius Voices“, scenografijos ir šviesų profesionalus bei gražiausius Lietuvos scenos balsus, režisierius kvies susitikti didžiausiose šalies scenose – jų erdvė ir techninės galimybės leis klausytojams išgirsti ir pajausti dar įspūdingesnius ir didingesnius Maestro atminti skirtus pasirodymus.

„Būtent ši, antroji Kernagiui skirta programa tarsi išaugo iš pirmosios, visomis prasmėmis – ir savo masteliu, ir tema, – pasakoja J. Bareikis. – Vis galvoju, kodėl Maestro tapo tuo vieninteliu ir nepakartojamu, kas jį žmonių širdyse padarė nemirtingu? Tikriausiai tai ne tik daina, žodis ar asmenybė. Per savo kūrybą jis spinduliavo vertybes – žmonės iš jo koncertų išeidavo kitokie. Gal tik vakarui, savaitei, ar mėnesiui, bet kitokie – su šypsena, susimąstę, truputį laimingesni, kartais – susigraudinę. Apie ką Vytautas kalbėdavo tarp eilučių? Ko galbūt nespėjo pasakyti? Šito atsakymo aš ir ieškau. Pavadinau tai „Vytauto Kernagio Kodeksu“.

Prie pasiruošimo šiems koncertams prisideda ir V. Kernagio šeima – ji padeda atrinkti dar nematytą archyvinę medžiagą, kurią klausytojai išvys koncertų metu. J. Bareikis sako, kad šeimos sutikimas ir bendradarbiavimas buvo viena iš pagrindinių, moralinių sąlygų įvykti šiems koncertams.

Dainininkė ir dainų kūrėja, koncerte V. Kernagio dainas atliksianti Jurga Šeduikytė sako niekad nepamiršianti pirmojo susitikimo su Maestro.

„Atsimenu, sutikau Vytautą savo koncerte, legendinėje koncertų vietoje Palangoje „Vandenis“. Buvo labai gera su juo susidurti, gera suvokti, kad jis žino, ką aš dainuoju, kokia yra mano muzika.“

J. Šeduikytė pasakoja, jog dainininkui visuomet labai svarbu aplinkinių palaikymas – aplink esantys kolegos, muzikantai, komanda vis keičiasi, o tu lieki vienas su savimi.

„Ir niekada iki galo nežinai, ar tai, ką darai šioje žemėje, yra gerai? Ir kai ateina toks žmogus kaip Vytautas, kurį tu labai labai gerbi, ir pasako, jog viskas su tavimi yra gerai, kurk toliau – tai labai svarbūs ir reikalingi žodžiai.“

Operos solistas, tenoras Rafailas Karpis pripažįsta, jog Vytautas Kernagis jį lydėjo nuo pat vaikystės iki šių dienų.

„Anksčiausi prisiminimai – niūrūs žiemos vakarai, kuomet su tėvais ištikimai žiūrėdavome jo vedamą laidą „Paskutinis šansas“ – tie vakarai virsdavo džiaugsmingomis šventėmis, – pasakoja solistas. – Vėliau, besimokant mokykloje, ypač vyresnėse klasėse, niekas įtaigiau neperteikdavo Lietuvos poezijos grandų eilių negu jo pagal tas eiles sukurtos bei atliktos dainos. Ir tai tik maža dalelė Vytauto mano gyvenime. Manau, jog Kernagis formavo daugelio Lietuvos žmonių identitetą.“

R. Karpis viliasi, kad koncertų metu pavyks paprastai, tačiau kartu giliai ir nuoširdžiai, žinoma – su trupučiu sarkazmo bei pagarbaus humoro drauge su klausytojais prisiminti, ką turime geriausio – Vytauto Kernagio kūrybą.

Koncertų režisierius Jokūbas Bareikis prisimena, jog besiruošdamas šiems projektams atrado vis daugiau įdomių, su Kernagiu susijusių sutapimų – pavyzdžiui, mėgstamiausia jo vaikystės plokštelė buvo V. Kernagio LP.

„Aš taip pat mokiausi groti fortepijonu toje pačioje mokykloje, vidurinėje man dėstė ta pati mokytoja Laima Abraitytė, kurios dėka Maestro susidomėjo poezija. Vėliau su Kernagiu susitikome jau gyvai, per baigiamuosius egzaminus – pasirinkau dainuoti jo dainą, o kurso vadovas R. Tuminas pasiūlė man nusigrimuoti kaip jis, o Kernagį įkalbėjo kartu su manimi atlikti dainą. Taip ir buvo – į sceną išeina Kernagis, sudainuoja pirmą „Purpurinio vakaro“ posmą, išeinu aš, nugrimuotas lyg jis, sudainuoju antrą. Per pragrojimą stovime ir žiūrime vienas į kitą – „Kas tu?“, „Aš tai aš. O tu kas?“