Per pirmuosius gyvavimo metus Kauno „Žalgirio“ arena nutildė skeptikus ir pateisino pačius optimistiškiausius lūkesčius. Miestas turi objektą, tapusį didžiulės traukos vieta. Sustoti neketinama. Laukia dar vieni įspūdingi metai.

Pranoko visus lūkesčius

300 tūkstančių – maždaug tiek lankytojų „Žalgirio“ arenoje tikėtasi sulaukti per pirmuosius jos gyvavimo metus, tačiau pernai rugpjūtį duris atvėrusi pramogų ir sporto arena prognozę viršijo kelis kartus.

„Prognozes sudarinėję specialistai rėmėsi Vilniaus “Siemens„ arenos pavyzdžiu. Daugiau nebuvo į ką lygiuotis. Po pirmojo veiklos pusmečio dar garsiai nedrįsome sakyti, kad arena veikia labai sėkmingai, tačiau lankytojų nemažėja, žmonės grįžta. Manau, kad jų lūkesčius pateisinome, nes nuo pat pirmos dienos buvome užsibrėžę tikslą teikti maksimaliai kokybiškas paslaugas“, – pasakojo „Žalgirio“ arenos direktorė Angelė Dementavičiūtė.

Iš viso per vienus gyvavimo metus arenoje įvyko per 140 renginių, iš jų daugiau kaip 100 – pagrindinėje „Žalgirio“ arenos salėje. Arenoje apsilankė daugiau nei 835 tūkst. žmonių – kone tiek pat, kiek apsilankė kitose didžiosiose Lietuvos arenose – Vilniaus „Siemens“, Panevėžio „Cido“, „Šiaulių arenoje“ ir Klaipėdos „Švyturio arenoje“ kartu sudėjus.

Kiekvieno skoniui – po renginį

Prieš kelerius metus „Žalgirio“ arenos ateitį buvo bandoma piešti niūriomis spalvomis. Viešai kalbėta, kad tokio dydžio objektas niekada neatsipirks ir netaps traukos centru, nes lietuvio finansinė jo padėtis ne tokia, kuri leistų švaistytis pramogoms. Vis dėlto „Žalgirio“ arenoje finansiškai įkandamų renginių rado šimtai tūkstančių žmonių. Kaune duris atvėrusi arena lankytojams ėmė asocijuotis ne tik su krepšiniu ir garsiausių pasaulio atlikėjų koncertais.

„Tai yra pramogų ir sporto arena. O pramogą kiekvienas žmogus gali suvokti skirtingai. Vienam pramoga – paroda, kitam – kino festivalis, trečiam – krepšinis. Mes siekiame, kad kiekvienas kaunietis ir miesto svečias čia rastų tai, ko nori, ką vadina pramoga“, – aiškino A.Dementavičiūtė.

„Žalgirio“ arenos durys atviros ne tik žinomiausiems koncertų organizatoriams, bet visiems, turintiems idėjų. Todėl ir gimė tokie renginiai, kaip tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena „Aš esu!“ ar kitaip švenčiama Šv. Valentino diena „Meilė kuria šeimą“. Šis iš pirmo žvilgsnio nedidelis renginys virto švente, subūrusia daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Norinčiųjų dalyvauti buvo trigubai daugiau.

Reikalavimai – griežti

Prieš kelerius metus skaičiuota, kad „Žalgirio“ arenos valdytojui į pastatą teks investuoti apie 10 mln. litų, tačiau realiai investicijos buvo daug didesnės – 24 mln. litų. Visa ši suma išleista iš pirmo žvilgsnio nelabai pastebimiems, tačiau arenos infrastruktūrą į aukštesnį lygį pakėlusiems dalykams. Be anksčiau minėtų būtinų investicijų, dar papildomai investuota beveik 4 mln. litų. Todėl į Kauną negėda kviesti net stambiausio kalibro žvaigždes.

Artimiausiu metu planuojama baigti įrengti restoraną, multimedijų centrą, kartu su partneriais dar šiais metais pakviesime į šiuolaikinį sporto ir sveikatingumo centrą „Impuls“ bei pilateso studiją.

„Kai Valerijui Gergijevui pasakėme, kad reikės koncertuoti arenoje, jis galvojo, kad mes iš proto išsikraustėme. Vis dėlto jį pavyko įkalbėti. Vėliau maestro prisipažino, kad jį arenos akustika išties nustebino. Tokie renginiai mums įkvėpė pasitikėjimą. Mes jau žinome, kad čia gali vykti bet kokios muzikos koncertai“, – džiaugėsi A.Dementavičiūtė.

Kokybiškas paslaugas pasiryžusių teikti arenos valdytojų reikalavimai nustebino ir koncertų organizatorius.

„Žalgirio“ areną drąsiai galime vadinti pačia draugiškiausia ir pačia reikliausia arena. Iš organizatorių reikalaujame visos informacijos apie renginį. Kai kurie mūsų keliami reikalavimai – pavyzdžiui, renginio įgarsinimui, apšvietimui – bei griežtos vidaus tvarkos taisyklės gal ir nepatinka mūsų partneriams, tačiau nuolatinis siekimas klientams suteikti aukščiausios kokybės pramogą atsiperka su kaupu. Lankytojų komentarai ir pastebėjimai rodo, kad žengiame teisinga kryptimi", – kalbėjo arenos renginių organizavimo skyriaus vadovas Renatas Načajus.

Rekordis žiūrovų skaičius

„Žalgirio“ arena pasitikėję verslininkai ir atlikėjai nepasigailėjo. Jų organizuoti renginiai mušė Lietuvos rekordus.

Į areną žmonės plūdo ne tik tuomet, kai krepšinį žaidė „Žalgirio“ komanda ir Lietuvos rinktinė ar koncertavo pasaulinio lygio žvaigždės Jamesas Bluntas, Lenny Kravitzas, Stingas, „Rammstein“, „Hurts“, „The Prodigy“, „Red Hot Chili Peppers“.

Žmonių nestigo ir Lietuvos atlikėjų koncertuose, parodose. Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ per tris dienas apsilankė 100 tūkst. žmonių – kelis kartus daugiau nei įprasta. Jubiliejinis Gyčio Paškevičiaus koncertas taip pat sutraukė rekordinį žiūrovų skaičių.

„Mes nusprendėme bendradarbiauti su visomis bilietų platinimo agentūromis, o tai iki šiol Lietuvoje nebuvo įprasta. Jau spėjome įsitikinti, kad tai padėjo pritraukti gerokai daugiau renginių“, – pasakojo R.Načajus.

Potencialas dar neišsemtas

„Pirmieji metai – lakmuso popierėlis. Matome, kad arena patenkino žmonių lūkesčius, tačiau tai tėra darbo pradžia. Dar laukia ilgas ir, tikimės, labai produktyvus kelias“, – kalbėjo „Žalgirio“ arenos rinkodaros vadovė Vilija Bulanavičienė.

Per pirmuosius gyvavimo metus lankytojus pasaulinio lygio žvaigždžių desantu lepinusios arenos renginių organizavimo skyriaus vadovas tikino, kad garsių atlikėjų nestigs ir ateityje. Arena ir jos komanda jau pademonstravo neįtikimą universalumą, tačiau visas potencialas pernai nebuvo išsemtas. Arenos viduje planuojamas žirgų konkūras, „Monster X Tour“ šou, kovos menų ir kiti sporto renginiai.

Pastato viduje dar reikia įrengti parodų erdvę, išorėje – pavadinimą, statinį praturtinti kai kuriais naujais architektūriniais sprendimais.

Arenos išvaizda vis dar vertinama skirtingai, tačiau susidomėjimo statiniu nestinga. Ekskursijos po arenos pastatą išlieka vienos iš populiariausių.

„Tai labai įdomus objektas savo inžineriniais sprendimais ir dydžiu. Vien ją apibūdinantys žodžiai – didžiausia, moderniausia, išskirtinė – daug pasako. Visa tai įdomu ir moksleiviams, ir vyresniems žmonėms“, – pasakojo Kauno turizmo informacijos centro vadovas Sigitas Sidaravičius.

Arenos traukai neatsispyrė ir verslininkai. Išnuomotos visos ložės, nebeliko ir biurams tinkamų patalpų.

Kauniečių pasididžiavimas

Arena veikia vos vienus metus, tačiau jau spėjo tapti neatsiejama Kauno kultūrinio gyvenimo ir kauniečių laisvalaikio dalimi, jų pasididžiavimu.

„Žalgirio“ arenos sėkmė pritildė Kauną pašiepti mėgstančius kitų Lietuvos miestų gyventojus. Neretas jų jau savo akimis įsitikino, kad Nemuno saloje išdygo konkurentams nosis nušluostęs objektas.

Liaupsės „Žalgirio“ arenai plaukia ne tik iš Lietuvos. Į žymiausių atlikėjų koncertus renkasi ir savo puikiais įspūdžiais apie areną viešojoje erdvėje dalijasi visų aplinkinių šalių gyventojai.

„Apie Kauną buvo sudaryta nuomonė, kad čia neįmanoma padaryti kažką ypatingo. Todėl žmonės netikėjo, kad būtent Kaune gali iškilti tokia išskirtinė arena, kurioje koncertuoja patys garsiausi atlikėjai. Vis dėlto tai vyksta ir sustoti neketiname. Šiais metais dar labiau pagerinsime aptarnavimo kokybę, kad lankytojui būtų dar patogiau, saugiau, jaukiau“, – žadėjo A.Dementavičiūtė.

Organizatoriai giria areną

„Žalgirio“ arenos net nėra su kuo palyginti, o VIP ložių užimtumas apskritai yra fenomenas. Vilniuje būna labai gerai, jei į VIP ložes susirenka 200–300 žmonių. Aš maniau, kad Kaune padėtis bus dar blogesnė. Kas gali Kaune į tas ložes eiti? Per paskutinius renginius „Žalgirio“ arenos ložėse būdavo vos ne po 800 žmonių. Dar neišsiaiškinau, ar čia Kauno verslininkai turi madą į renginius vaikščioti, ar čia į tas ložes iš visos Lietuvos suvažiuoja„, – kalbėjo renginių organizatoriaus “Medusa Concert" vadovas Remigijus Knabikas.

„Aš buvau optimistas – tikėjau, kad arena veiks sėkmingai, bet nesitikėjau, kad bus taip gerai. Labai smagu, kad “Žalgirio„ arena tapo centrine Lietuvos arena. Pavyzdžiui, į renginius Vilniuje klaipėdiečiai bilietų nepirkdavo, o į Kauną jau važiuoja. Esame užfiksavę atvejų, kai į renginį “Žalgirio„ arenoje pusė bilietų buvo parduota Vilniuje. Priekaištų arenai neturime ir esame girdėję labai gerus atlikėjų atsiliepimus. Tiesa, vienas trūkumas yra – arena labai užimta. Renginius Kaune reikia planuoti labai iš anksto“, – pastebėjo „Makroconcert Lietuva“ vadovas Vaidas Zdanevičius.

„Tai yra patogiausia, lanksčiausia ir geriausia arena Lietuvoje. Tai pasakytina ir apie techninę, ir apie organizacinę arenos puses bei žmones, kurie ten dirba. Patogesnės arenos nėra. Kitose Lietuvos arenose kiekvienam organizatoriui kaina nustatoma pagal jo veidą. O “Žalgirio„ arena turi vienodą kainodarą visiems, nėra jokių povandeninių srovių. Tai vienas didžiausių arenos privalumų. Ir pati arena yra moderniausia, labiausiai apgalvota ir geriausiai pastatyta“, – „Žalgirio“ areną gyrė ir „BDG Music“ atstovas Deividas Afarjancas.

Eugenijus Miliūnas, „Žalgirio“ arenos architektas

Pačiam gal ir nepatogu savo kūrinį vertinti, bet galiu pasakyti, kad jį vertinu labai gerai. Tai netradicinė architektūra, išreiškianti procesą, o ne architektūrinį dizainą. Šio pastato gyvenimas turėtų būti gana ilgas ir jo architektūra turėtų atsiskleisti po truputį per tam tikrą laiką. Kol kas viskas išeina. Arena yra funkcionali ir dar bus dirbama. Tiesa, ne tiesiogiai tobulinant architektūrą, o susitelkiant prie emocinės dalies. Jau ruošiamas užrašas, kai kurie kiti elementai. Nieko kitaip nedaryčiau. Geriau, kad pastatą įvertintų kiti architektai, bet mes šį darbą laikome pavykusiu. Per turėtą laiką padarėme viską, ką įsivaizdavome. Pavyko pasakyti tai, ką norėjau.

Mindaugas Balčiūnas, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius

„Žalgirio“ arenos statybos pasiteisino su kaupu. Arenoje buvo gausiai lankomos ne tik nacionalinės krepšinio rinktinės rungtynės ar „Žalgirio“ kovos Eurolygoje, bet ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynės. Džiugu, kad arenos kainodara LKL rungtynes leido stebėti visiems norintiesiems. Turbūt visi sau galėjo leisti ateiti į areną, stebėti varžybas ir jaustis normaliu europiečiu. Kalbant apie areną, negalima kalbėti tik apie krepšinį. Manau, kad „Žalgirio“ arenos atidarymas buvo didelis impulsas miesto kasdieniam, sportiniam ir ekonominiam gyvenimui. Tikiu, kad Laisvės alėjos atgimimui didelę įtaką padarė arenos veikla. Arena, aktyvus operatorius, aukštas organizavimo lygis duoda pasitikėjimo savo jėgomis ir pasididžiavimo, kad ir mes galime pastatyti aukščiausio lygio objektą.

Įdomūs faktai

„Žalgirio“ arena yra didžiausia ir daugiausiai lankytojų galinti priimti arena Baltijos šalyse. Bendras arenos plotas – 40 000 kv. m.

Sporto renginius arenoje gali stebėti nuo 12 300 iki 15 688 žiūrovų (krepšinį – iki 15 688).

Koncertus – nuo 2 574 iki 17 500 žiūrovų.

Cirko pasirodymus – iki 15 400 žiūrovų.

Arenoje sumontuotas didžiausias Skandinavijos ir Baltijos šalyse informacinis videokubas.

Visą arenos salę juosia 262 m informacinė LED ekranų juosta.

Daugiausiai lankytojų sulaukęs renginys – krepšinio rungtynės Kauno „Žalgiris“ – Tel Avivo "Maccabi – beveik 16 tūkst. žiūrovų.

Koncertų lankomumo rekordas priklauso „Red Hot Chili Peppers“. Jį stebėjo beveik 15 tūkst. žiūrovų. Bilietai į koncertą parduoti per tris dienas.

Daugiausiai lankytojų surinko paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ – daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Per metus renginių lankytojai išgėrė 221 889 bokalus alaus, suvalgė 65 910 keptos duonos porcijas.

Tadas Širvinskas, Kauno diena