Martynas Nesavas, LRT.lt

Lietuvos dailiojo čiuožimo bendruomenė džiūgauja – 2024 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionatas įvyks mūsų šalyje. Lietuvos federacijos atstovai iki šiol teigia, jog negali patikėti tokia sėkme, o šokių ant ledo ryškiausios poros atstovas Saulius Ambrulevičius gali džiaugtis tuo, kad dėl medalio kartu su Allison Reed galės bandyti varžytis gimtajame mieste.

Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) dar pirmadienį patvirtino, kad artėjantis Europos dailiojo čiuožimo čempionatas bus surengtas Kaune, jos vyks sausio 8–14 dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje. Šanso pasivaržyti dėl tokio lygio varžybų organizavimo Lietuvos čiuožimo federacija (LČF) gavo tada, kai šio čempionato atsisakė jį turėjusi organizuoti Vengrija.

Spaudos konferencijoje kalbėjęs LČF prezidentas Vytautas Jasutis teigė, kad kitos tokios progos Lietuva galėjo tikėtis po 4, o galbūt ir po 10 metų.

„Beprotiškai džiaugiamės tuo, ką pasiekėme, tik dabar suprantame savo indėlį ir darbą. Pasvajoti apie bet kokį čempionatą buvo sunku, o čia turime Europos čempionatą. Atsisakius vengrams atsirado proga, užpildėme paraišką, užpildėme taip gerai, dar reikėjo lobizmo, bet viskas pavyko. Sužinojau apie tai anksti pirmadienį, bet negalėjau kalbėti iki 17 val., tai išgyvenau tokius jausmus, kokių nesu niekada išgyvenęs, kai nori pasakyti, džiaugtis, bet negali, nes tave varžo ISU.

Būtume nesuprasti, jei jis čempionatas būtų neatvažiavęs į Kauną, kai turėjome progą. Realiai būtume galėję apie tokį čempionatą galvoti po 10 metų, kai būtų buvęs įdirbis. Dažniausiai ISU tokius čempionatus duoda, kai šalis yra perėjusi per visus laiptelius, visų amžiaus grupių varžybas. Tai yra ilgas ir sunkus kelias, kaip naujasis LČF prezidentas galvojau, kad gal pasispaudus galėtume turėti čempionatą po 4 metų, bet tai buvo svajonės. Kai viską užpildėme, gavome informacijos, kad mūsų konkurentai yra Lenkija ir Bulgarija. Kaunas dar infrastruktūros prasme negali pasiūlyti tiek kiek Varšuva. Nežinau kodėl, sakė Lilija, bet jaučiu, kad čempionatas mūsų. Ji sakė, kad turiu pradėti ruošti, kai gavau laišką, nukritau nuo kėdės, bet negalėjau patikėti, skaičiau tą laišką gal 10 kartų“, – emocingai kalbėjo V.Jasutis.

Paklaustas, kodėl būtent Lietuva laimėjo šį konkursą, V.Jasutis vienos priežasties įvardyti negalėjo.

„Kriterijų knyga ir didelė. Pirmiausiai tai yra arena, miestas ir federacijos rezultatai. Mes šioje vietoje turėjome tik jaunimo „Grand Prix“ varžybas 2019 metais Kaune. Greičiausiai, kad negalėsiu pasakyti, kuris argumentas buvo lemtingas, bet Lietuvos dailusis čiuožimas kitais metais švęs šimtmetį. Sako, kad yra išlikusių faktų apie 1924 m. pirmąjį čempionatą. Kriterijai yra, kokie jie negaliu iki galo pasakyti, nes informacijos apie tai yra labai daug. Bus vasarą vertinama infrastruktūra, manau, kad komisija gali būti panaši į tą, kuri tikrino „Grand Prix“ varžybas. Žinome, ko jie reikalaus, viską pateiksime“, – teigė LČF prezidentas.

Tuo tarpu LČF direktorė Lilija Vanagienė teigė, kad galimybė šį čempionatą organizuoti Lietuvoje yra ir visos federacijos darbo įvertinimas, o taip pat prie to prisidėjo ledo šokėjų S.Ambrulevičiaus ir A.Reed poros rezultatai.

„Šis čempionatas yra labai svarbus tuo, kad ISU įvertino mūsų federacijos visą darbą nuo tada, kai tapome jų nariais. Tai tikriausiai įtakojo daug dalykų, mes per šį sunkų ir ilgą laikotarpį pasirodėme tikrai neblogai, iškovojome medalių visuose čempionatuose, buvome olimpinėse žaidynėse, šie laimėjimai irgi labai prisidėjo prie to, kad šiandien esame šventės šeimininkai. Be Allison ir be Sauliaus mes šiandien šio čempionato tikrai neturėtume“, – kalbėjo L.Vanagienė.

Neseniai Kaune įvyko dideles mases sirgalių pritraukęs Eurolygos finalo ketvertas, tačiau V.Jasutis teigia, kad bent prie televizijos ekranų šis Europos čempionatas gali pritraukti šimtus milijonų sirgalių, o tai yra puiki reklamai miestui ir šaliai.

„Kiek galime sulaukti sirgalių? Sunku pasakyti, bet tokia šalis kaip Japonija, žiūrės čempionatą tikrai, tai geresnės reklamos Kaunui ir Lietuvai… Pagal prognozes transliacijas turėtų stebėti per 700 mln. pasaulio gyventojų, visur bus Kaunas ir Lietuva. Tikriausiai ir Dievo valia, kad čempionatas vyksta Kaune, finalas vyks per sausio 13 d., kur tikrai dalyvaus Allison ir Saulius“, – pasakojo V.Jasutis.

Vienas iš svarbiausių klausimų organizuojant tokio lygio varžybas yra finansai. Nors organizatoriai dar nenorėjo spekuliuoti skaičiais, tačiau V.Jasutis atskleidė, kad biudžetas gali siekti 1,5 mln. eurų. Dalį jo sudarys ISU indėlis, tikimąsi sulaukti Kauno miesto savivaldybės, vyriausybės ir rėmėjų paramos.

„Apie finansus kalbėti yra anksti, biudžetas dar yra formuojamas, jis bus nemenkas, sportininkų su delegacijomis bus apie 500, viešbučiai jau yra užsakyti, komanda yra jau suformuota.

Jis tikrai bus virš 1,5 mln. eurų, skaičiavome, kad jis gali ties tuo sustoti. Dalis yra ISU, tikimės miesto ir šalies paramos, rėmėjų paramos. Atvažiuoja aukščiausio rango čiuožėjai, padarysime viską, kad arena yra pilna. Žinau reitingus, čiuožimas yra trečia žiūrimiausia sporto šaka Lietuvoje, auditorija yra, tik nėra pasiūlos. Vadinasi, kad žmonės laukia tokių renginių“, – kalbėjo V.Jasutis.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Kauno vicemeras Mantas Jurgutis tikslių sumų, kuriomis savivaldybė prisidės prie čempionato neįvardijo, bet teigė, kad miestas prisidės viskuo, kuo gali tiek finansiškai, tiek nematerialiai.

Beje, tokio lygio čempionatas taps iššūkiu ir Kauno „Žalgirio“ arenai. 2018 m. Kauno areną jau buvo padengęs ledas, kai šalyje vyko trečiojo diviziono pasaulio ledo ritulio čempionatas. Tiesa, dėl 2024 m. Europos dailiojo čiuožimo čempionato teko pastumdyti ir Eurolygos, ir LKL grafikus.

„Pastebėjau, kad nemėgstame visko daryti su laiko atsarga. 2023 m. tinklelį jau buvome uždarę, 2024 m. pradžia jau buvo uždaryta. Turėjome rezervacijų, buvome išsiuntę Eurolygai užimtumus, reikėjo perdėlioti grafikus, kalbėti su Eurolyga ir LKL dėl namų aikštelės užimtumo. Tiesa, turime dėkingą situaciją dėl Eurolygos, dar grafikas buvo dėliojamas, jie mato, kad išsikirps sausio pradžia, pirmos 20 ar 15 dienų dėl čempionato, reikės žaisti išvykoje.

Tai nėra ledo ritulys, reikės kokybės. Norėtume pradėti ruoštis sausio 3 d., reikia 4 cm ledo storio, tai turėtume padaryti greitai, mums nereikės papildomų įrangų, mūsų betonas yra šaldomas. Praktiką tam turime, esame pasiruošę“, – teigė Kauno „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas.

Nors V.Jasutis teigė, kad tikimąsi šiame čempionate turėti rekordiškai didelę Lietuvos atstovų delegaciją, tačiau jos sudėtis dar nėra aiški. Kas yra aišku, kad didžiausios viltys iškovoti medalius bus dedamos į šokėjus ant ledo – S.Ambrulevičių ir A Reed.

Būtent ši pora praėjusiame Europos čempionate užėmė ketvirtą vietą, o dabar bandys kautis ir dėl medalio.

Organizatorius džiugina ir tai, kad kol kas ISU į savo varžybas neįsileidžia Rusijos ir Baltarusijos atstovų, Kaune šalių agresorių atstovų būti neturėtų.