Balandžio 21-ąją galima įrašyti į svarbiausių Lietuvos kultūrai dienų sąrašą – tądien su geriausiais praėjusio amžiaus baleto pastatymais pirmą kartą mūsų šalyje viešės Maskvos didžiojo teatro ir Kremliaus baleto žvaigždės.

Žiūrovai per vieną vakarą turės unikalią galimybę išvysti net tris „Šimtmečio baletų“ spektaklius: „Šecherezada“, „Poloviečių šokiai“ ir „Fauno popietė“, kuriems plojo išlepinta publika nuo Paryžiaus iki Niujorko. Nuo Los Andželo iki Tokijo. Unikalus projektas Lietuvoje bus parodytas pirmą kartą per šimtą metų.

Paryžius. Po jų pasirodymo garsiausiems Prancūzijos baleto statytojams buvo nedviprasmiškai pasiūlyta: „Sekite jų pavyzdžiu.“

Madridas. Po „Šimtmečio baletų“ gastrolių kritikai kirto iš peties: „Atsibuskite pietiečiai. Pagaliau ir jūs pamatėte tikrąjį klasikinį meną.“

Roma. Italijoje tokio užmojo projektai – jau praeitis. Krizė neleidžia sukurti tokio didingo įspūdžio, taip rašė priekabioji italų spauda.

„Didysis baletas sugrįžta į Kauną, – nė nedvejodama pareiškė buvusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno vadovė Tatjana Sedunova. – Simboliška, nes būtent Kaune ir prasidėjo lietuviško baleto istorija.“

Nors „Žalgirio“ arenoje jau vyko keli baleto projektai, tačiau baleto profesionalė neabejoja: „To, ką šeštadienį išvys Kauno arenoje susirinkę žmonės, nematė ne tik Kaunas, bet ir visa Lietuva.“

Vien ko verti pagrindinių artistų vardai – Nikolajus Ciskaridzė ir Sankt Peterburgo Marijos teatro žvaigždė Julija Machalina. „Jei popscena turi Madoną, tai baleto scena – Juliją Machaliną“, – populiariai apie į Lietuvą atvykstančių žvaigždžių spindesį kalba T.Sedunova. Apie N.Ciskaridzę kalbėti neverta, jo vardas pasako gerokai daugiau.

Jau šimtą metų rodomi baleto pastatymai ir dabar nepalieka abejingų. „Šimtmečio baletams“ nei iš tolo neprilygsta iki šiol Lietuvoje viešėję „spragtukai“ ar „gulbių ežerai“. Techninis renginio išpildymas stebina savo didingumu ir užmoju. Tokia „Šimtmečio baletams“ reikalinga šviesų ir sceninės įrangos gausa negalėjo pasigirti nei „Prodigy“, nei joks kitas „Žalgirio“ arenoje viešėjęs pasaulinio lygio kolektyvas.

Norėdami sukurti kvapą gniaužiantį reginį, prie šio projekto dirbo keli šimtai žmonių: geriausi scenografai, dizaineriai, režisieriai, apšvietėjai, dailininkai. Pasitelkus XX a. pradžios paveikslus, archyvinę medžiagą ir visos komandos profesionalumą, didžiojoje scenoje buvo prikelta praėjusio amžiaus baleto dvasia.

Vienas vakaras – trys baleto pastatymai. Jau šį šeštadienį didžiojoje „Žalgirio“ arenoje. „Tai ne šiaip sau baleto pastatymai. Jie tokie, kokių Lietuva dar nematė“, – nė kiek neabejoja T. Sedunova.

DMN informacija