Valentino dienos, arba šiaip gyvenimo, proga nebūtina jaudintis, jei jau (per) ilgai neturi, šalia ko nubusti šventoj ramybėj. Arba prie kieno minkšto žando prisiglausti kino salėje. Arba su kuo ant smūgio nuvarius į Palangą pažiūrėti į lietuvišką jūrą. Arba…

Yra toks vienas žmogus, kuris nebyliai spurda ir laukia būti palepintas. Gi jūs pats.

Tas, kuris sukandęs dantis pildo jūsų proto pagundas, kuris užsirūko stebėdamas jus besileidžiant į dar vieną silpną pasimatymą, o gal jaučia didžiulį palengvėjimą, kai palieka užmigti pagaliau jūsų verto žmogaus glėby.

Kviečiu jus skirti sau atokvėpio valandą mano akustiniame koncerte. Ten galėsite susmukti kėdėje, klausytis, kuo plaka jūsų širdis, o galbūt permąstyti, kuo norėtumėt, kad plaktų.

Ar ateisite viena(s), ar su mama ar su savo Širdele – turėtų pavykti pasiekti neblogų rezultatų.