Po trejų metų Europos vyrų krepšinio čempionatas vyks Ukrainoje. Ši šalis turi pasistatyti mažiausiai penkias arenas. Delegacija iš Kijevo, Kaune apžiūrėjusi „Žalgirio“ areną, nė akimirkos nedvejojo: mes irgi norime tokios!

Dairėsi penkias valandas

Jau galutinai aišku, kad pagrindinė Kijeve išdygsianti arena bus labai panaši į tą, kuri stovi Kaune Nemuno saloje. „Žalgirio“ arenos pakerėti ukrainiečiai jau pasirašė sutartį su šią areną projektavusia Eugenijaus Miliūno studija.

Lietuvius samdyti nusprendę ukrainiečiai į Kauną pasiuntė 12 specialistų delegaciją. Ji „Žalgirio“ arenoje praleido maždaug penkias valandas.

„Jie buvo labai maloniai nustebinti. Arenas statyti moka amerikiečiai, o visas kitas pasaulis stato paminklus. Iš amerikiečių pasimokę kauniečiai sukūrė vieną geriausių projektų Europoje, o gal ir visame pasaulyje“, – liaupsių „Žalgirio“ arenai negailėjo Ukrainoje nekilnojamojo turto projektus plėtojančios bendrovės „DeVision“ vykdomasis direktorius Olegas Ponomariovas.

„Nepatogu patiems girtis, bet jie areną gyrė, buvo labai patenkinti tuo, ką pamatė“, – „Kauno dienai“ sakė E.Miliūno studijos veiklai šiuo metu vadovaujantis projektų vadovas Aurimas Ramanauskas.

Šiek tiek daugiau žiūrovų

O.Ponomariovas teigė, kad arena Kijeve bus labai panaši į „Žalgirio“ areną. O E.Miliūno studijos atstovas A.Ramanauskas buvo labiau linkęs vardyti skirtumus.

„Tai nebus projekto pakartojimas. Jis bus pritaikytas Kijevui. Ten kitokia situacija, kitokia urbanistinė aplinka“, – aiškino A.Ramanauskas.

Kijeve arena stovės ne miesto centre kaip Kaune, o pakraštyje, kur susikerta visos magistralės. Bene labiausiai skirsis arenos išorė. Pastato forma greičiausiai bus ne daugiakampio, bet ovalo formos.

Patį arenos pastatą Kijeve gali tekti statyti truputį aukštesnį, nes užsakovai pageidauja, kad krepšinio rungtynes galėtų stebėti 18,5 tūkst. žiūrovų. „Žalgirio“ arenoje telpa truputį daugiau nei 15,6 tūkst. krepšinio sirgalių.

„Kaune iš viso gali tilpti 17,5 tūkst. žiūrovų, Kijeve tilps truputį daugiau – ukrainiečių arenos salė bus šiek tiek didesnė, truputį skirsis geometrija, bet struktūra bus panaši“, – dėstė A.Ramanauskas.

„Skirtinguose projektuose nesinori kartotis, bet vidaus salės kitokios nelabai ir padarysi. Juolab kad Kauno „Žalgirio“ arenos vidus – beveik tobulas“, – tarė jis.

Palygino su „Ferrari“

Kaip ir daliai lietuvių, kai kuriems ukrainiečiams nuostabą kėlė prieštaringai vertinama neužbaigtai atrodanti arenos išorė. Vis dėlto, pasak O.Ponomariovo, svečiai pakeitė savo nuomonę, kai įvertino pastato funkcionalumą, areną supančią architektūrą.

„Galų gale arenos išorę jie įvertino kaip teisingą sprendimą, – pasakojo O.Ponomariovas. – Šiuo metu daug kur statomos įspūdingos išorės arenos, tačiau tai, kas yra madinga, labai greitai nusibosta. O klasikiniai dalykai visada yra įdomūs ir paklausūs. Kaune pasirinktas sprendimas visada bus aktualus.“

Ukrainiečių delegaciją, kuri atvyko apžiūrėti „Žalgirio“ arenos, sudarė ne turistai politikai, o architektūrą ir statybas išmanantys specialistai.

Vienas jų – vyriausiasis Kijevo architektas, kuris turėjo apie ką pakalbėti su analogiškas pareigas Kaune einančiu miesto Urbanistijos skyriaus vedėju Nerijumi Valatkevičiumi.

„Man patiko jo sugalvotas “Žalgirio„ arenos palyginimas su “Ferrari„, kuriame nėra nieko nereikalingo, bet įdėta puiki sėdynė ir puikus variklis“, – pasakojo N.Valatkevičius.

Lietuviams patikės visas arenas?

Iš viso Ukrainoje iki Europos krepšinio čempionato reikia atidaryti mažiausiai penkias arenas: dvi 6–7 tūkst. vietų ir tris tokias kaip Kaune.

O.Ponomariovas mano, kad E.Miliūno studijai ar kitiems Lietuvos projektuotojams bus patikėta rengti ne tik Kijeve išdygsiančios į „Žalgirio“ areną panašios vietinės naujosios arenos techninius projektus.

„Ukrainoje Lietuvos architektūra buvo žinoma kaip aukšto lygio, tačiau delegacija nesitikėjo, kad jis toks aukštas. Žinau, kad su Lietuvos architektais jau kalbamasi ir dėl kitų arenų projektavimo“, – tikino O.Ponomariovas.

Eugenijus Miliūnas, „Žalgirio“ arenos architektas

Sutartis su ukrainiečiais labai džiugina, nes mums patikėtas išties sudėtingas ir svarbus projektas. Kijeve negalėsime panaudoti „Žalgirio“ arenos kopijos, tik patirtį.

„Žalgirio“ ir Šiaulių arenų projektai padaryti pagal amerikiečių išplėtotą modelį. Naudojama panaši vidaus struktūra, tačiau tai nėra kopija – kiekvieną kartą projektą reikia perdaryti, priklausomai nuo to, kiek yra ložių, lygių. Lemia ir tai, kad net ledo ritulio aikštelių dydžiai Europoje ir JAV skiriasi. Susidaro labai daug smulkių niuansų, kurie žinomi tik projektuotojams profesionalams.

Amerikiečiai turi šimtą ar daugiau tokių arenų, nes jų šalyje labai išplėtotas krepšinis ir ledo ritulys. Europiečių dėmesys buvo skirtas futbolui, todėl Europoje tokias arenas pradėta statyti neseniai. Pirmoji amerikietiškų standartų arena Europoje buvo pastatyta gal prieš 20 metų Suomijoje. Paskui atsirado Vokietijoje, Anglijoje, Čekijoje ir pas mus. Labai atsilikome nuo amerikiečių, bet dabar pradedame stipriai vytis. Su Šiaulių ir „Žalgirio“ arenomis mes esame lyg ir Europos priekyje.

Tadas Širvinskas, Kauno diena