Nuo š.m. spalio 6 d. iki lapkričio 6 d. „Žalgirio“ arenos parodų erdvėje (šalia amfiteatro) galerija „Aukso pjūvis“ pristato meno kūrinių kolekciją, kurią sudaro įvairių lietuvių autorių darbai. Parodą galima aplankyti nemokamai arenos restorano „14 10“ darbo metu (darbo dienomis 11-17 val.) ir arenoje vykstančių renginių metu (turintiems renginio bilietą). Eksponuojamus kūrinius galima įsigyti. Jonas Šidlauskas. Pagrindinis dailininko tapybos objektas – peizažas, todėl dauguma jo darbų motyvų atkeliauja iš gamtos. J. Šidlauskas ypač mėgsta tapyti vandenį, jo tapybiškumą perteikdamas per šviesos ir spalvų atspindžių žaismą. Kūriniams yra būdinga impresionistinė maniera ir nuotaika. Dailiutė Ivanauskaitė. Menininkė žavisi gamta: jos formomis, faktūromis, linijomis, šviesotamsa. Grafikės tikslas – priartėti prie gamtos, pajusti už jos išorinių formų glūdinčią dvasią, užčiuopti idėją. Spalvotuose lino raižiniuose šakelės, vandens lašeliai, žiedai virsta išbaigta menine kompozicija. Dailininkė pastebi ir apibendrinto augalo silueto, ir mažų detalių grožį. Augmenijos formos išgryninamos, išryškinamas jų meniškumas bei jausminis pradas. D. Ivanauskaitei artima japonų estetika. Atidaus įsiklausymo, susitelkimo į atskirus elementus dėka gimsta dekoratyvūs grafikos kūriniai. Bonaventūras Šaltis. Tapytojas žinomas kaip portretų, miniatiūrų, švelnių peizažų, natiurmortų, abstrakcijų autorius. Jo tapymo maniera preciziška, kūriniams būdingas dekoratyvumas. B. Šalčio drobėse poetizuojamas gamtos grožis, akimirkos įspūdis, brėžiamos žmogaus gyvenimo ir gamtos pasaulio paralelės, taip pat atskleidžiama kasdienių daiktų estetika. Dailininkas daug dėmesio skiria piešiniui, natūros studijoms. B. Šaltis atsakingai žiūri į savo pašaukimą: „Nedarau blogiau, negu moku. Dvasinis, ikonografinis bei intelektualinis mano kūrybos pamatas – savosios prigimties pažinimas, visumos ir dalies harmonija.“ Todėl jo tapysena kruopšti, o įtaigumas yra vienas iš kertinių kūrinių bruožų. Lidija Kuklienė. Neišsenkantis dailininkės įkvėpimo šaltinis – gamta. Jos motyvai niekada nepabosta, horizontai sukelia begalybės pojūtį, o peizažai inspiruoja lyrines, kupinas paslapties būsenas. Dailininkė ieško prarasto gamtos ir žmogaus ryšio, kurį intuityviai jausdavę protėviai. Tačiau siekdama palaimingosios harmonijos menininkė nevengia netikėtai ekspresyvaus, vitališko potėpio bei fantastiškumu žaižaruojančių spalvinių sprendimų. Romualdas Čarna. Kuria lino, medžio raižybos, nuo aštuntojo dešimtmečio autocinkografijos technika. Ankstyvajai kūrybai įtakos turėjo A. Kučo grafika. Kūriniai monumentalios kompozicijos, ekspresyvaus štricho, poetiškų vaizdinių. Vėliau pradėjo kurti tušo, akvarelės ar mišria technika, juose daug reikšmės skiriama spalvai. Bronius Rutkauskas. Pasak paties menininko, kurį laiką jo gyvenimą užvaldžiusios freskos labai riboja ir varžo kūrybinius sumanymus. „Aliejinė tapyba ant drobės suteikia daug platesnes spalvines galimybes negu freskos, kurios kuriamos labai specifine technika. Tapyba suteikia daugiau laisvės ieškojimams ir leidžia eksperimentuoti. Mano kūrybinėje biografijoje yra buvę tiek nesąmonių, kad klysti aš jau nebebijau, tad stengiuosi išnaudoti kuo daugiau galimybių“, – atviravo paprastai kuklus dailininkas. Raimondas Majauskas. Dailininkas tapyti pradėjo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, sovietmečiu, kada moderniosios dailės atstovų kūriniai, prieš pasiekdami žiūrovą, susidurdavo su įvairiomis kliūtimis. R. Majauskas gerai jaučia liniją, tačiau akcentuoja tapybiškąjį pradą. Jo tapysena impulsyvi, potėpiai drąsūs, atlikti laisvais mostais. Juntama impresionistų Camille Pissarro, Alfred Sisley, Edouard Manet įtaka. Spalvų vibracija autorius stengiasi pagauti ir užfiksuoti akimirkos įspūdį. Dailininkas savitai interpretuoja žmonių figūras – apibendrindamas, fragmentuodamas, suliedamas su fonu. Pasirenkami motyvai, žvilgsnį pritraukiantys impulsyvumu, dinamika. Justina Puidokaitė. Nuo 2005 m. J. Puidokaitė pasinėrė į floristinę tematiką ir ligi šiolei jos nepaleidžia. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog gėlės – nerimta tema ir jei dailininkas profesionalas tapo gėles, tai jau kvepia kiču ir komercija. Tačiau J. Puidokaitė tvirtina atradusi jai tinkantį santykį su natūra. Menininkę traukia tai, kas turi augimo pagreitį. Augalų vešėjime dailininkė jaučia gyvenimo aistrą, o augalija jai kalba apie gausą, pilnatvę, dosnumą, nuolankumą, trapumą ir amžinybę. Tapydama augalus menininkė bando prasiskverbti iki žmogaus sielos ir gamtą rišančios gijos. Studijuodama restauravimą, J. Puidokaitė atrado tamsius ir spalvotus gruntus, senųjų meistrų naudotus bent kelis šimtmečius, todėl dažnai ji tapo ant tamsaus pagrindo ir tvirtina, kad tamsus fonas nuteikia jaukiau, natūraliau. Ryškūs žiedai ant tamsaus pagrindo atrodo dar ryškesni. Elena Poželaitė. Kaip sako pati parodos autorė, gėlių pasaulis – užburiantis pasaulis, įtraukiantis į save gausybę spalvų, derinių, šviesos ir šešėlių, pačių egzotiškiausių formų. Kiekvienas žiedas skirtingas, jokios monotonijos, galiausiai atrandamas gėlių charakteris. Jos tarsi žmonės gali būti švelnios, lengvos, trapios, linksmos, liūdnos, melancholiškos, bet gali būti ir pasipūtusios, grėsmingos, šiurkščios, net agresyvios. Kiekvienas žiedas kalba savo kalba, o visi kartu sudaro darnią visumą, kurioje galima įžvelgti įvairių prasmių, surasti įvairiausių nuotaikų. Dailininkė E. Poželaitė bendradarbiauja su leidyklomis, kuria iliustracijas, plakatus, atvirukus, dirba reklaminės grafikos srityje. Sigitas Orantas-Sausis. Tai įvairialypis, vis dar kūrybiniuose ieškojimuose esantis kaunietis dailininkas. Savo meninę veiklą pradėjęs A. Martinaičio dailės mokykloje, per tam tikrą laiką išmėgino įvairias meno rūšis bei technikas. Iš pradžių didžiąją dalį laiko skyrė keramikai, pynimui, kūrė savitos technikos mozaikinius paveikslus iš medžio tošies, rašė poeziją. Nejučia į autoriaus gyvenimą įsiliejo tapyba. Iš pradžių mėgino tapyti aliejumi, tačiau laikui bėgant akrilo dažai pasirodė priimtinesnė ir lankstesnė medžiaga. Nors Sigito kūriniai forma labai primena mandalas, pasakodamas apie savo kūrybą autorius to nepabrėžia. Jis nesiremia tam tikrais nusistovėjusiais kultūriniais simboliais, o greičiau suteikia sau didelę interpretavimo laisvę ir simbolius kuria pats. Viename jo darbų matomas ratas, palei kurio perimetrą išdėliotas tam tikras kiekis gėlių formos motyvų – tai kiekvieną šio darbo kūrybos dieną simbolizuojantis ženklas. „Esame žmonės-gaudyklės, per mus pereina emocijos, įvairi energija, kurią turime išreikšti“, kalba dailininkas ir savo tapybą vadinasavotiška meditacijos forma, kuri gali suteikti dvasinės energijos ne tik jam pačiam, bet ir parodos žiūrovui. Gintautas Skuodas. Anksčiau menininkas piešė su teptuku ir dažais, dabarmene pasitelkia fotoaparatą ir kompiuterį. Jau 15 metų fotografavimas yra pagrindinis jo darbas ir hobis. Fotografijose autorius fiksuoja gerai žinomus Kauno architektūros objektus, senamiesčio gatveles, funikulierių. Panoraminiuose Kauno peizažuose fiksuojama Santaka skirtingais metų laikais, tad kitas spalvinis gamtinis fonas ryškina vis kitokią perspektyvą, kaitą, kuria kontrastą. G. Skuodo fotografijoje svarbus vaidmuo tenka spalvai. Iš pirmo žvilgsnio jo darbus norisi gretinti su spalvotu atviruku, tačiau tai tik pirminis įspūdis, kuris itin greitai išsisklaido. Impresionistinė spalvų žaismė, subtilūs spalviniai niuansai, šviesos ir tamsos, šešėlių kaita suteikia fotografijoms mistinio paslaptingumo. Rūke, migloje ar vakaro prieblandoje paskendusi, kiek išblukusi pastato forma fotografijoje suabstraktėja, praranda realius kontūrus.
Galerija „Aukso pjūvis“, įsikūrusi K. Donelaičio g. 62, Kaune (Verslo lyderių centre BLC), veikia darbo dienomis nuo 10 iki 18 val. Norint įsigyti darbus, kreiptis Tel. 8-37-752750, 8-687-80276, 8-686-20716. Daugiau informacijos rasite www.auksopjuvis.lt bei https://www.facebook.com/auksopjuvis B. Šaltis. Kauno Rotušė B. Rutkauskas. Vasarinis medus
E. Poželaitė. Žali obuoliai J. Šidlaukas. Po lietaus
The 2023 EuroLeague Final Four will take place in Zalgirio... More »
Zalgirio Arena is setting up to provide the opportunity to... More »