Ką darysime su arenomis po Europos krepšinio čempionato?

Rugpjūčio paskutinėmis dienomis prasidėsianti Europos krepšinio šventė mūsų širdis virpins beveik tris savaites. Pasiruošti brangiausiam renginiui Lietuvos sporto istorijoje milijonus litų skyrė mūsų šalies vyriausybė, savivaldybės, panaudotos ir privačių investuotojų bei ES lėšos.

Priimti 24 šalių sportininkus, trenerius ir gausybę turistų jau pasirengę viešbučiai, sparčiai juda baigiamieji darbai sporto kompleksuose. Didysis krepšinis okupuos Šiaulius ir Klaipėdą, Alytų ir Panevėžį, Vilnių ir Kauną.

Europos čempionatas į Lietuvą sugrįžta po 72 metų – pirmą kartą Europos pirmenybės mūsų šalyje vyko 1939 m. Tąsyk per rekordiškai trumpą laiką specialiai čempionatui buvo pastatyta dabar jau meiliai senute vadinama Kauno sporto halė.

Šiemetiniam čempionatui ji netinkama, o ir neužtektų vienos – 2011-ųjų Europos čempionate pirmą kartą dalyvaus net 24 komandos, todėl rungtynės vyks net 6 arenose.

Bet kai viskas pasibaigs ir sportininkai bei sirgaliai išsiskirstys, Lietuva liks su keturiais atnaujintais bei dviem naujais sporto bei pramogų kompleksais.

Kas juose vyks? Ar pakaks varžybų ir koncertų bei kitų renginių? O gal stovės jie pustuščiai, pakibę mums, mokesčių mokėtojams, ant kaklo?

Kaunas: didžiojo finalo arenai – 228 milijonai

Kauno „Žalgirio arena“ – pats brangiausias statinys, skirtas Europos krepšinio čempionatui. Nors oficialiai buvo skelbta, kad ji kainuos kiek mažiau, negu 170 mln. Lt, tikroji kaina gerokai didesnė.

„Iš valstybės investicinė programos gavome 50 tūkst. lt, antra tiek iš ES struktūrinių fondų. Kitos lėšos savivaldybės – ėmėme paskolą. Projekto vertė apie 170 milijonų, bet pridėkite tiltus, krantines, aplinkos tvarkymą, dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelę – išeina daugiau negu 228 mln. Lt“, – skaičiuoja Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas.

Jo teigimu, susitarta, kad koncesininkai, kurie valdys naująją areną, per 25 metus investuos dar 30 milijonų.

„Bėgančios reklamos juostos, didžiulis kubas, restoranai, terasos, papildomos kėdės per koncertus – visa tai koncesininkų rūpestis ir investicijos, kad kuo daugiau žiūrovų tilptų ir visiems jiems būtų patogu“, – sakė jis.

Anot A. Navakausko, kokie renginiai vyks „Žalgirio arenoje“, kaip ją išlaikyti ir dirbti pelningai – ŪBIG rūpestis.

„Sutarta, kad nuo tada, kai arena bus visiškai užbaigta ir perduota koncesininkams, miestas mokės koncesinį mokestį – apie 2,7 mln. Lt per metus. Mes sumokam, ir mums nerūpi nei turto, nei bet kokie kiti mokesčiai“.

A. Navakauskas prisipažino, kad kol kas nei jie, nei koncesininkai negali pasakyti, kiek kainuos išlaikyti naująją areną ir kiek išlaidų patirs vieno ar kito renginio organizatoriai.

„Kaip tik šiomis dienomis mėginome skaičiuoti ir priėjome išvados, kad tik po to, kai įvyks keletas renginių, bus galima suskaičiuoti, kiek iš tikrųjų kainuoja apsauga, valymas, kiti dalykai. Preliminariai skaičiuojame, kad išlaidos nedideliam renginiui gali siekti apie 80 tūkst. Lt“, – pasakojo vienas Kauno savivaldybės vadovų.

Paklausta, kaip ketina dirbti, kad nepigiai kainuojanti „Žalgirio arena“ neštų pelną, ŪBIG valdybos pirmininkė ir VšĮ „Žalgirio rėmėjas“ valdybos narė Angelė Dementavičiūtė sakė, kad tuo rūpinsis įkurta specialios paskirties įmonė UAB „Kauno arena“.

„Kitiems metams jau daug kas numatyta, pasirašyti sutarimai su agentūromis, kurios organizuos koncertus. Yra varžybų grafikas – pradedant LKL ir Eurolyga. Jau ryškėja ir įvairių koncertų, šou planas. O apie kai kuriuos būsimus renginius jau net paskelbėme“, – „Balsas.lt“ optimistiškai sakė A. Dementavičiūtė.

Jos teigimu, būsimieji arenos valdytojai pagal koncesijos sutarties sąlygas buvo įsipareigoję į arenos infrastruktūrą investuoti 12,5 mln. Lt, bet ši suma jau išaugo beveik dvigubai.

„O kiek dar investuosime per 25 metus priklausys nuo daugelio dalykų – kaip seksis, kiek renginių vyks, kokio lygio žvaigždės atvažiuos ir kokių papildomų reikalavimų jos iškels. Arena – gyvas organizmas, o 25 m. – ilgas laikas“, – sakė A. Dementavičiūtė.

Koncesijos sutartyje numatyta, kad arenos valdytojai per metus turi surengti mažiausiai 75 renginius. Bet miestas ir koncesininkai nesitarė dėl nemokamų renginių kauniečiams. Jeigu savivaldybė juos rengs, mokės pagal įkainius kaip ir bet kuris kitas užsakovas, bet, anot A. Navakausko, visai tai vėliau, nes dabar svarbiausia – krepšinis.

A. Navakauskas: ,,Kol kas svarbiausia krepšinis. Kad Lietuva jį galėtų pamatyti Kaune, galvojame statyti ekranus aikštėse, skveruose. Juk stebėti rungtynes gausiam būryje bendraminčių smagiau negu namie, o į salę visi netilps…“

Ištrauka iš Birutės Žemaitytės straipsnio, www.balsas.lt

Visą straipsnį skaitykite paspaudę čia.

Other news

EuroLeague Final Four awarded to Kaunas and Zalgirio Arena

EuroLeague Final Four awarded to Kaunas and Zalgirio Arena

The 2023 EuroLeague Final Four will take place in Zalgirio... More »

The Pakrante entertainment area set to open back up besides Zalgirio Arena

The Pakrante entertainment area set to open back up besides Zalgirio Arena

Zalgirio Arena is setting up to provide the opportunity to... More »

Arena partners

Privacy policy
Kandidatų privatumo politika
For more information on the processing of personal data, please contact mail adress: privatumas@zalgirioarena.lt
Cookie policy
© „Žalgirio“ arena, 2011-2024. All rights reserved